Gyvūnų prižiūrėtojai – kantrūs ir darbštūs, bet ne itin kalbūs žmonės. Tačiau tereikia paklausti, kaip laikosi jų globojami gyvūnai, ir gali klausytis neįtikėtinų pasakojimų. Pavyzdžiui, kaip lūšis atsivedė jauniklius.
„Mes ateinam ryte, ir tų jauniklių nėra. Kur jie dingę, galvojam. Žiūrim, ant stogo vaikšto. Išlindo pro grotų skyles. Mama pašaukia, jie grįžta atgal. Mes padarėm išvadą, kad jie taip elgiasi jau visą savaitę – naktį maži lūšiukai vaikščioja po zoologijos sodą, o kai ryte pamato mus, greitai grįžta pas mamą“, – pasakoja gyvūnų prižiūrėtojas Martynas Adomaitis.
Buvę ir tragiškų įvykių, kai nesilaikę saugaus elgesio taisyklių žuvo prižiūrėtojai. Tokie nutikimai itin reti, bet prižiūrėtojams neleidžia užsimiršti apie pavojus darbe.
Nelaisvėje gyvenantiems gyvūnams prižiūrėtojas – pats svarbiausias. Todėl, pasak Zoologijos sodo vadovo, šį darbą gali dirbti ne bet kas.
„Gyvūnų prižiūrėtojas – tai ne tik maisto davinio davėjas gyvūnui. Jis ir tarpininkas tarp lankytojų ir gyvūno, jis pirmasis signalizuoja apie gyvūnų problemas, galbūt ligą“, – sako Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas.
„Kantrybė, meilė gyvūnui, reikia turėti prisirišimą prie gyvūno, o daugiausiai reikia kantrybės“, – tikina gyvūnų prižiūrėtojas Arūnas Pranaitis.
Zoologijos sode gyvena maždaug 200 rūšių gyvūnai. Skaičiuojama, kad iš viso jų – per 2 tūkstančius. Daugiau nei pusę kolekcijos sudaro itin retos, į Raudonąją knygą įrašytos rūšys.
Gyvūnų gretas šiemet papildė ir jaunikliai: kengūriukai, kumeliukas, pelikanai. Zoologijos sode atnaujintas ožių kaimelis, beždžionynas, kiti voljerai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą