Sergantys epilepsija ir jų artimieji Klaipėdoje yra susibūrę įepilepsija sergančiųjų ir jų globėjų draugiją. Tie žmonės kartą per mėnesį renkasi išklausyti paskaitų, pabendrauti, aptarti jiems rūpimas problemas. Viena jų-ką daryti, kai epilepsijos priepuolis ištinka viešoje vietoje, o artimųjų nėra šalia.
Dažnai epilepsijos priepuolio pakirstas žmogus praeivių yra palaikomas girtuokliu ar benamiu, "prigulusiu pailsėti". Visi žinome, kad pro ant žemės gulintį ar besiraitantį praeiti abejingi neturime teisės. Tačiau, ar visada sąžinė mus ties kenčiančiu sustabdo? Epilepsijos priepuolio ištiktam mūsų abejingumas gali kainuoti net gyvybę.
Be artimųjų iš namų neišeina
Poniai V.G. epilepsija įgimta. Ją dažnai kamuodavo priepuoliai. Moteris nejausdavo, kada jie užklups. Po galvos operacijos priepuoliai ištinka rečiau. V.G. teigia, kad dabar ji pajaučianti, kada jie prasidės. Tačiau į gatvę ar parduotuvę niekada neinati viena. Ją lydi arba sūnus, arba draugė. Jie žino, ką daryti, jeigu prasidėtų priepuolis. Namuose didžiausias pagalbininkas yra vyras, kuris ne kartą be medikų pagalbos moterį yra atgaivinęs pats.
Susirgusį paliko šeima
Epilepsijos priepuoliai 33 m. poną A.B. pradėjo kankinti prieš trejus metus. Tai persirgtos ligos komplikacijų padarinys. Nors priepuoliai nėra labai dažni, tačiau jie pasirodė per sunki našta žmonai. Ši vyriškį paliko kapstytis patį. Dėl to labai sielvartauja vyro motina. Kai sūnus buvo operuojamas, ligoninėje ji matė ir kitokių pavyzdžių: vyrai, žmonos, vaikai nesitraukė nuo savo artimųjų. Ir, kiek ji žino, epilepsija netapo skyrybų priežastimi. Dabar A.B. mama yra vienintelė padėjėja. Ji stengiasi lydėti sūnų, kai jis kur susiruošia. Tačiau tokių galimybių nevisada esti. Neseniai sūnų priepuolis ištiko gatvėje. 3-4 min. trunkantys priepuoliai praeina savaime. Šis taip pat neužsitęsė. Bėda yra ta, kad po priepuolio sūnus pusvalandį-valandą būna dezorientuotas. Užtat motina buvo labai dėkinga merginai, kuri grąžino priepuolio metu pamestą telefoną. Ponia mano, kad žmonės dar nelabai žino, ką reikėtų daryti, kai pamato epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų.
Nepakantumas mokykloje
M.R. tik keturiolika metų. Epilepsija jį pradėjo ištikti po patirtos galvos traumos. Pasak berniuko mamos, ssūnų ištinkantys priepuoliai nėra tipiški. Treti metai jų mažėja. Atsirado vilčių, kad vaikas pagis visiškai. Tačiau iki šiol, pasak mamos, buvo praeiti kryžiaus keliai, ieškant tradicinės ir netradicinės medicinos vaistų. Ji labai dėkinga visiems, padėjusiems rasti sveikimo būdus.
Tačiau motiną labai skaudino tai, kad besikartojant epilepsijos priepuoliams mokykloje sūnui buvo nepakantūs ir pedagogai, ir moksleiviai. Vien todėl reikėjo keisti mokyklą. Čia požiūris į berniuką buvo ir yra visai kitoks. Pauglys sėkmingai mokosi. Vienintelis dalykas, kas gal būt kiek trukdo- vaikas kartais negali susikaupti. Tačiau tai nesanti kliūtis gerai mokytis.
Mama mano, kad visuomenė yra nepakankamai informuota apie epilepsiją, todėl dažnai yra netolerantiška, dar daugiau-prietaringa.
Vienas su savo negalia
49 m. R.K. gyvenimas susiklostė taip, kad ne tik dėl ligos, bet ir kitų priežasčių jį paliko žmona. Jau subrendę sūnus ir duktė yra sukūrę šeimas, augina vaikus. Ir labai nenorėtų, kad šie matytų tėvo dažnus epilepsijos priepuolius. Tad bevelija, kad tėvas gyventų atskirai. Tiesa, sūnus ir duktė tėvą pasikeisdami beveik kasdien aplanko. Braukdamas šykščią ašarą epilepsijos priepuolių kankinamas žmogus teigė: vieną dieną jų vizitas gali būti pavėluotas, nes jau keletą kartų, nepajautęs prasidedančio priepuolio, vyriškis griūdamas yra patyręs ir galvos, ir kūno traumas.
R.K. ištinkantys epilepsijos priepuoliai yra sunkūs. Žmogus sakė, kad ne kartą ištiktas jų viešose vietose, atsibusdavo ligoninėje. Jis dėkingas visiems, kurie pasirūpindavo juo tuomet, kai jis tampa bejėgis savimi pasirūpinti pats.
Gydytojos komentaras
Klaipėdos ligoninės Vertebroneurologijos skyriaus vedėja Irena Virketienė dažnai bendrauja su epilepsija sergančiaisiais ir jų globėjais. Jos ir pasiteiravome, kuo galėtų padėti sveikieji, kai greta jų priepuolis ištinka sergantįjį epilepsija?
"Svarbiausia, kad sveikieji viešose vietose pamatę ištiktąjį epilepsijos priepuolio neišsigąstų, nesijaudintų ir nesutriktų. Svarbu yra žinoti, kad tokiam žmogui neskauda. Reikia dėti visas pastangas, kad ištiktas priepuolio, jeigu griūva, nesusižeistų. Ligonį būtina paversti ant šono, atlaisvinti apykaklę-taip priepuolio ištiktasis neužsprings, pagerės jo kvėpavimas. Reikia būti šalia, kol priepuolis praeis. Greitąją privalėtume kviesti tuomet, jei priepuolis trunka ilgiau, kaip penkias minutes arba jis pasikartoja. Taip pat greitosios medikų pagalbos reikia, jei ligonis susižeidžia arba šalia priepuolio ištiktojo esantis žmogus išvis nežino, kaip elgtis",- komentavo I.Virketienė.
Gražina JUODYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą