Pataria specialistas
| Myli, nemyli?.. |
"Aiškinimai, kad vaikus atneša gandrai arba jie randami kopūstuose, sovietmečiu "įsipaišydavo" į bendrą kultūrinį kontekstą. Šiais laikais būtų gerai, kad tie pasakojimai būtų kuo arčiau tiesos, o mūsų atsakymai būtų tokie, kurių niekada nereikėtų paneigti", - sako Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidas Karvelis. Kalbamės apie bundantį vaikų seksualumą ir jų "nepatogius" klausimus.
Lyg aiškintume, kaip naudotis degtukais
"Kai kalbame apie lytinį auklėjimą, turime galvoje ne tik švietėjišką informaciją, kuri nėra beasmenė kaip Pitagoro teoremos aiškinimas, tai - asmeninis informacijos perdavimas, kuria remdamasis vaikas formuos savo elgesį, vertybes ir nuostatas. Darželyje ir mokykloje taip pat apie tai kalbama, bet liūto dalis tenka tėvams", - sakė pašnekovas.
- Jei įduotume knygutę ir apsiribotume schemomis, piešinukais, tai tebūtų anatomijos, akušerijos ir fiziologijos aiškinimas. Lytiškumas yra ne vien lyties organas ar aktas - tai viena esminių mūsų būties dalių, suvokimo "kas aš esu" dalis. Ir lytiški esame ne tik tada, kai asistuojame arba mylimės, bet visada - gerdami kavą, teatre, autobuse - esame vyrai ar moterys. Taigi lytinis auklėjimas apima labai plačią skalę.
Pirmiausia reikėtų koreguoti asmeninį supratimą apie tabu, kuriuos esame atsinešę iš sovietmečio, ir padėti vaikui gyventi šioje epochoje: vietoje tabu įvesti sąvoką "pagarba". Ankstesnis tėvų įsitikinimas rėmėsi tuo, jog nieko blogam, jei vaikas tai iš kur nors sužinos. Dabar mes tikrai nežinome, ką jie sužinos, nes informacijos yra daug, ir kaip taisyklė, ne tokios, kokios norėtume. Šiais laikais lytinio auklėjimo nevykdymas plačiąja - socialine, kultūrine prasme, lytinių žinių nesuteikimas yra prilygintinas seksualiniam smurtui.
Pirmiausia tėvams reikėtų išsiaiškinti, ką mes patys žinome, nes mūsų lytiniame auklėjime yra likę skausmingų, iškreiptų vietų. Imkime knygas, kreipkimės į profesionalus, domėkimės ir sutvarkykim savo pačių suprataimą apie lytiškumą, kūną, apie tai, kas švanku, kas ne, kas yra gėda; pirmiausia tarp vyro ir žmonos. Po to būtų gerai sužinoti tikslius medicinos terminus, nes žinome gatvinius. Svarbu ir pasipraktikuoti apie tai kalbėti, kad kai jau reikės, mūsų žodžiai skambėtų įprastai, lyg aiškintume, kaip naudotis degtukais - be papildomų emocijų, paslėptų minčių, nervingumo.
Iniciatyva - vaiko pusėje
"Vaikai klausia, kai jiems šauna į galvą, dažniausiai visiškai ne laiku ir ne vietoje. Tėvai turi būti pasiruošę ramiausiai atsakyti. "Iš kur atsiradai? Iš pilvuko. Kaip ten patekai? Per tėvelio sėklą. Kaip ji pateko į pilvuką? Per ertmę odoje". Labai svarbu suprasti, jog maži vaikai nori sužinot tik tai, ko jie klausia, jie nenori plačios paskaitos. Jei atsakysim tiksliai ir taikliai, vaikas klausinės toliau, gal ne tą pačią dieną.
Jeigu skaitysim paskaitas, daugiau nebeklausinės, nes supras kaip nesąmonę, ir klausinės ką nors kitą. Taip pat labai svarbu suprast, ko vaikas klausia. Neišsigąsti, perklausti, o ką jis nori sužinoti, ir tai yra dalis emocinio pasiruošimo. Jis gali paklausti prie svečių, autobuse, tad reikia paruošti tokius atsakymus, kurių būtų negėda viešumoje, arba pasakyt vaikui: "Palauk, išlipsim ir pasikalbėsim". Tėvai turi teisę kalbėt, kada jie nori, bet būtų geriau atsakyti, kai vaikas klausia". Klausiate apie nudizmą - tai naujas reiškinys, kitoks požiūris į tai, kas privatu ir kas ne. Vienose šeimose vaikai į tėvus kreipiasi "jūs", ten galioja tokios mandagumo taisyklės. Kitose tėvai atvirai vaikšto prieš vaikus nuogia arba maudosi kartu pirtyje, nors jie nemano esą nudistai. O yra šeimų, kur šiukštu nerodomas nuogas kūnas.
Kas gerai, o kas blogai? Priklauso nuo to, kaip tai pateikiama, kaip vaikui aiškinama apie nuogą kūną: kur, kaip ir kada reikia gerbti nuogą savo ir kito kūną, privačias kūno dalis. Šiais laikais, kai atvirai šnekama apie seksualinę prievartą, pabrėžiama, kad nuo mažens vaikui reikia aiškinti: štai tavo kūno vietos, kurių niekas neturi liesti, tik tėtė ir mama, kai prausia. Kitaip turi pranešti. Lygiai taip pat turime pasakoti, kad yra vietų, kur tu gali būti nuogas. Tai priklauso nuo šeimos papročių ir vertybių, o esminis dalykas yra pagarba nuogam kūnui. Po to mokome gerbti savo ir kitą lytį. Paskui yra jausmai, intymumo parodymas. Tai reikia aptarti. Paauglystėje vaikas elgsis remdamasis būtent tuo auklėjimu.
Jei vaikui atsakome tiek, kiek reikia, tai kai klausia, paauglys, iš tikrųjų jis nori sužinoti žymiai daugiau. Kuo ramiau atsakykime ir paklauskime: gal tu dar ką nors nori sužinoti, tevyks dialogas.
Kartais vaikai šokiruoja terminais iš gatvės arba randa kokį tėvų daikčiuką. Įsikalkime galvon, kad visa tai vaikas vertina ir priima be to erotinio konteksto, kurį mes turime. Paprasčiausiai ramiai atsakykim: "Tai prezervatyvas uždėti tėčiui ant varpos". Taškas.
Jeigu vaikas mus užklumpa
"Svarbu suprasti, kad lytinis aktas vaikui neretai atrodo kaip smurtas, todėl pirmiausia reikia nuraminti ir paaiškinti, kad tai buvo tėvelių žaidimas. Juk ir vaikai žaidžia audringus žaidimus ir išsigąsta. Kuo paprasčiau, elementariau, kuo arčiau vaiko supratimo: "O ką tu manei, mes darėme? Nejaugi?" Supraskime, vaikas gyvena visai kitame pasaulyje, jis dar nėra erotinis, jame dar nėra tiek visokių tabu.
Ką galvoju apie mamyčių glamones, kuriose daug juslingumo? Tarkime, pedofilas, pagautas nusikaltimo vietoje, sako: "Betgi ir vaikui buvo malonu". Kokia to intymumo riba? Paties vaiko poreikiai: jeigu jis nori apkabinimo, glamonių, tai tiek, kiek pats nori. Jeigu jau tenkiname savo poreikį, bet vaikas jau spurda, jam nebepatinka, mes privalome jį palikti ramybėje. Nusižengiame auklėjimo taisyklėms, jei švelnumo teikiame per mažai arba per daug.
Nekalbėjome apie masturbaciją. Turime labai aiškiai suprast, kad buvo laikotarpis, kai į tai žiūrėta su prietaringa baime, kad tai kažkas kenksminga ir liguista, neva jog nuo to gali išdžiūti smegenys. Be abejo, kompulsyvus (įkyrus, neįveikiamas noras ką nors veikti) masturbavimasis yra nemalonus ir iš tikrųjų reikia su tuo kažką daryti. Vaikas taip gauna tam tikrą malonumą, save paguodžia, be abejo, reikia mokyti, kad jis to pasiektų kitais būdais.
Be abejo, paaulystėje daug stresų, įtampos, ir masturbacija, jei žiūrėt statistines kreives, padažnėja. Pirmą kartą tai pamatome dar kūdikystėje; tai tėra savęs tyrinėjimas, vėliau vaikai pajunta, jog tai yra malonu - žaisti su savim, kaip ir valgyti saldainį. Reikia to nesureikšminti, nepalikti emocinės traumos, kuri užsifiksuotų, ir sudarytų prielaidą tam elgesiui darytis kompulsyviu".
Tolerancijos ir draudimų ribos
"Nereikėtų sunerimti, jei sulaukęs 5 - 6 metų vaikas dar neklausinėja; gal jis dėdės paklausė ar darželio auklėtojas. Vis tik rekomenduojama, kad vaikas gautų informaciją iš tėvų, o kada, tai labai individualu: vieni yra labiau seksualiai jaudrūs, kiti mažiau, kaip ir suaugę", - sako Vidas Karvelis.
Kalbamės apie tėvus, kurie imasi griežtų bausmių, siekdami suvaržyti bundantį vaiko seksualumą, gąsdina jį, grasina arba įvardija jo žaidimus kaip nešvankybę, net iškrypimą.
"Vėlgi noriu priminti, jog tai yra lytinis smurtas, tolimesniame vaiko gyvenime turintis labai realias ir konkrečias pasekmes. Viena iš jų - lytiniai iškrypimai, sunkumai intymiame gyvenime. Lytinis auklėjimas turi būti ramus, pagarbus, be jokių ekscesų. Pernelyg didelis lindimas, kišimąsis, reguliavimas, baudimas yra neleistini.
Žinia, maži vaikai klausinėja: "O kas tie gėjai, prostitutės?" Iš tiesų tai sunkus klausimas, kurį reikia patiems suaugusiems sau išsiaiškinti. Yra įvairių atsakymų: vieni tai smerkia, kiti pritaria, vieni smerkia tik homuseksualią elgeseną, kiti smerkia pačius žmones, neva jie ligoniai ir nesigydo.
Aiškus įrodymas, kad dauguma žmonių nieko apie tai nežino, yra sąvokų painiojimas: pedofilija ir homoseksualumas suplakama į viena. Paprastai ir aiškiai paaiškinkime vaikui, kad taip jie vienas kitą myli ir taip reiškia savo meilę. Kitas žmogus gali tai laikyti išsigimimu, ir deja, jis turi teisę pareikšt savo nuomonę, bet turi pareigą tai išsiaiškinti. Yra laida "Klausimėlis": jeigu žmogus nežino, kas yra Baranauskas, tai juokinga ir graudu, bet mano gyvenimas nuo to nelabai keičiasi. Bet jeigu mes nežinome, kas yra pedofilas ir homoseksualas, būtina išsiaiškinti.
Pagrindinės vertybės eina ne iš televizijos, bet iš tėvų: kaip jie tai aiškina, taip interpretuos ir vaikai. Be abejo, tėvai privalo kontroliuot informacijos srautą, kurį gauna vaikai ir padėt susigaudyt. Kiek turime lįst jiems į dūšią, reguliuot tarpusavio santykius su bendraamžiais? Jeigu anais laikais būdavo, pastoja abiturientė, dabar tai gali įvykti ir šeštoje klasėje. Paauglių nėštumų dažnėja, kaip ir plintančių ligų, lytinio smurto.
Taigi ką daryti, kai vaikas eina į vakarėlį: įdėt jam prezervatyvą ar tiesiog neleisti? Du kraštutinumai, atsakymas: kuo daugiau atvirai išsikalbėti. Jeigu kontaktas su tėvais geras, vaikas laiku ir vietoje atsiklaus arba išvengs kažkokios situacijos. Žinau ne vieną atvejį, kai išprievartautos mergaitės apie tai tėvams nepasako; galbūt jie per daug kontroliavo.
Nesureikšminkime dažnų telefonų skambučių: vaikai taip žaidžia, bendrauja, tegu. Jeigu verkia, myli, išsiskiria, galime užjausti, padėt susigaudyti jausmuose, kokie jie bebūtų. Ar galima leisti, kad vaikų draugai dažnai lankytųsi mūsų namuose, išleisti pernakvoti pas draugę? Tai buitiniai klausimai, kur ribas nustato kiekviena šeima, nepūsdama muilo burbulo.
Pasakojote apie tėvą, kuris susirgusiam keturiolikmečiui sūnui rado laiko paaiškinti ne tik apie lytiškumą, kaip būties dalį, bet ir detales, kaip mylėtis. Tai tas pats, kas paaiškinti vaikui, kaip vairuoti automobilį: ar jis lauks, kol sukaks aštuoniolika metų? Tikriausiai pabandys važiuoti. O kaip elgtis su moterim, kaip mylėti? Tėvas tikriausiai tik pasakė, kaip elgtis su jos kūnu.
Paaugliai nėra seksualiniai maniakai; jie yra bendravimo maniakai, jie nori turėt draugę. O tas juokingas posakis "sperma spaudžia smegenis" būdingas kai kuriems žmonėms, tikrai ne paaugliams. Mes, suaugusieji, kartais perkeliam savo problemas į vaikų pasaulį, užuot suteikę vertybinę informaciją, - sakė Vidas Karvelis.
Ivona ŽIEMYTĖ

Rašyti komentarą