Jie kitokie - jautresni, nelaimingesni, ligos provokuojami agresijai, kartais - visuomenės atstumtieji. Tokie Priklausomybės ligų centro pacientai. Todėl ir tvarka čia specifinė.
"Parašykite apie Klaipėdos priklausomybės ligų centrą (PLC). Apie specifines vidaus tvarkos
taisykles... Apie tos ligoninės "ypatingus" pacientus, jų bendravimą su medicinos personalu.
Atskirai parašykite apie KPLC ligoninės puikius medicinos darbuotojus, kurie kažkokiu stebuklingu būdu sugeba gydyti ir daugeliu atvejų (jei, žinoma, ligonis pats to nori) pagydyti. Kurie ne tik iš pareigos, ne tik dėl pagarbos legendinei Hipokrato priesaikai, bet iš nuoširdaus atsidavimo savo darbui yra atidūs, pakantūs, paslaugūs, pagaliau jautrūs ir atjautūs čia patenkantiems nelaimėliams", - redakcijos paprašė anonimu panoręs tapti klaipėdietis.
Vienas jį šokiravusių dalykų - kad valgykloje nenaudojamos šakutės.
"Yra tik didelis šaukštas. Tą šaukštą turi nešiotis su savimi - kito negausi. Išeidamas pasirašai, kad šaukštą grąžinai. Taip pat turi į valgyklą nešiotis ir stiklinę", - pastebėjo žmogus, bet kartu pripažino, jog ligoniai maitinami skaniai.
Vyriškį stebino ir tai, kad skyriaus vedėjas vaikšto be chalato, socialiniai darbuotojai rūko kartu su pacientais, bendrauja su jais "kaip lygus su lygiu", leidžia save vadinti vardais.
"Ar neturėtų būti pagarba baltam chalatui?" - svarstė mūsų skaitytojas ir prašė pasidomėti, kodėl ligoniai patys turi valyti palatas, išeidami iš ligoninės paruošti lovą kitam pacientui.
Taikosi prie paciento
 |
| L. Valatkienė rodo ligonių palatą. Atsilupinėjęs linoleumas, remonto reikalingos sienos - skurdaus PLC finansavimo rezultatas. |
Taisykles, kurių laikomasi skyriuje, diktuoja specifinis pacientų kontingentas ir viskas daroma jų labui, - sakė vedėjas.
Net ir pacientams priskirtas palatų tvarkymas - ne dėl to, kad trūktų valytojos, o savotiška darbo terapija, normalaus gyvenimo būdo pavyzdys.
Tiesa, vedėją nustebinome, paklausę, ar pacientai kotletus turi gnaibyti su šaukštais. Vyriausioji slaugytoja Lena Valatkienė patvirtino, jog atvykusiam pacientui tikrai išduodamas šaukštas ir stiklinė - šie įrankiai praverčia ir palatoje, kur valgomas artimųjų atneštas maistas. Išeidami iš ligoninės išduotus įrankius jie turi grąžinti. Taip nuspręsta dėl to, kad yra buvę atvejų, jog įrankius, net lėkštes ligoniai išsineša.
Peiliai čia esą neišduodami dėl suprantamų priežasčių: visgi PLC - psichiatrinio tipo ligoninė. Tačiau esant reikalui maistas valgykloje supjaustomas. O šakučių, patikino slaugytoja, valgykloje yra.
Beje, skyriuje esanti tik viena rūkyti skirta vieta - tad nori nenori čia susitinka visi rūkaliai.
"Nemanau, kad dėl to nukenčia darbuotojo autoritetas, - teigė S. Michalcovas. - Be to, kartu rūkant galima tęsti bendravimą, kartu gvildenti socialines problemas".
Konfliktų neišvengiama
Viena didžiausių skyriaus kasdienybės problemų - kad kai kurie pacientai per artimuosius ar kitais būdais retkarčiais įsineša alkoholio.
"Namiškių neturime teisės kontroliuoti. Ligonį, siekdami geresnės jo adaptacijos, po tam tikro karantino išleidžiame į miestą, o jis, sutikęs kokį pažįstamą, ima ir neatlaiko - išgeria..." - apgailestauja S. Michalcovas.
Tokį prasižengėlį tenka išrašyti, bet būna, kad neišvengiama konfliktų - ligoniai, ypač sergą ir kitomis ligomis, ne vien priklausomybe, priešinasi, nenori išeiti.
Psichologinė agresija - čia įprastas dalykas, dalis čia dirbančių žmonių duonos.
"Į viską žiūriu teigiamai"
ZITA (vardas pakeistas), tris kartus buvusi PLC pacientė
Aš teigiamai žiūriu į tai, kad ligoninėje patiems reikia valyti palatas. Ankstyvajame sveikimo etape darbas yra "penkto kampo" ieškojimas. Juk kai apima nerimas, nebežinai, ką daryti... O palatos plovimas - galimybė kažką nuveikti, jausti pasitenkinimą. Dozuotas darbas - gerai, bet jei išvarytų laiptų plauti - būtų blogai, nes šių ligonių imuninė sistema nusilpusi.
Kad gydytojas vaikšto be chalato - neatkreipiau dėmesio. O kad socialiniai darbuotojai rūko su ligoniais - kas čia tokio? Juk socialiniai darbuotojai - didelį blaivybės stažą turintys alkoholikai, t.y. iš to paties molio drėbti. Tai specifinė ligoninė, ir bendravimas čia savitas. Rūkomajame socialinis darbuotojas su ligoniu gali užmegzti daug atviresnį pokalbį negu kabinete, oficialioje aplinkoje.
Ligoninėje dirba geri, atsidavę medikai. Gali tik stebėtis, kaip su tokiu specifiniu ligonių kontingentu jie palaiko nuoširdų ryšį, nėra barjerų: "Aš toks, o tu kitoks".
Teko matyti, kad kai kurie ligoniai būna kartais agresyvūs. Tai tokia ligonio būsena, kurios jis ne visai valdo. Tam yra apsaugos darbuotojas, bet jėgos panaudojimo nėkart nemačiau.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą