Lieknėjimo dienoraštis. Karvė

Žurnalistinis eksperimentas

Tik prieš savaitę sužinojau, kad ne tik galiu turėti ką nors bendro su raguotuoju melžiamu naminiu gyvuliu, bet ir net būti blogesnė už jį. "Nesuprantu, kiek gi reikėjo ėsti, kad priaugtum 7 kilogramus per
mėnesį? Net karvės tokiais tempais kaip tu nestorėja!"- paskutinio susitikimo metu pasiuto gydytojas Levas Chazanas.

Tąkart išgirdau ir daugiau skaudžių bei, mano manymu, neteisingų žodžių. Bet neskubėjau pakilti ir trenkti durimis. Na, būčiau parodžiusi, jog mano ambicijos ir dar velniai žino kas užgautos, o kas toliau?

Klausytis L. Chazano monologo nebuvo malonu, tačiau žodžiai giliai į širdį nesmigo - per devynis mėnesius, prabėgusius nuo mūsų bendravimo pradžios, spėjau pažinti jo psichologinius ėjimus.

Be to, jo emocinguose pasisakymuose buvo ir dalis tiesos: pagal jo nurodymus, taikomus pusmečio trukmės svorio stabilizacijos laikotarpiui, turėjau iš karto vėl maitintis pagal pirmojo lieknėjimo etapo meniu, vos tik svoris padidėjo 700 gramų. Vietoje to, aš, nors ir maitinausi tris kartus per dieną, neribojau savęs dėl saldumynų ir alkoholinių gėrimų, nevengiau šiek tiek didesnių maisto porcijų, kol nepriaugau 7 kilogramų.

Tiesa, trys iš tų kilogramų grįžo per pirmąsias tris paras po to, kai svarstyklės, stovėjusios L. Chazano konsultacijų kambaryje, parodė 69 kg...

Barama nesiteisinau, kad buvo daug švenčių, tik atvirai išdėsčiau gydytojui tai, dėl ko jau prisipažinau praeitame dienoraštyje. Papasakojau jam, kad 69 kg - ne mano nosiai, kad šį svorį pasiekiau tik siekdama jam įtikti ir alindama save: beveik badaudama, kasdien bėgdama bei vartodama skysčių kiekį organizme mažinančius medikamentus.

Jis sukluso. Tada dar priminiau, kaip pustrečio mėnesio bergdžiai bandžiau atsikratyti likusių 3 kg, kaip svoris stovėjo ties 72 kg ir nekrutėjo. O jis, lyg ką tik nebūtų dvi valandas plovęs man smegenų, ėmė ramiai ir paklausė, o kas gi man liepė stabilizuoti būtent šį svorį - juk galiu rinktis bet kurį kitą iki 78 kg ribos: "Koks tavo ūgis? 178 cm? Vadinasi, ūgis minus 100 ir viskas bus gerai."

Net sutrikau, o ausyse dar spengė nuo ką tik išgirstų jo žodžių: "Manai, kad atsikratei antsvorio ir dabar prasidėjo šventė? Tau buvo duotos rekomendacijos, o tu į jas spjovei, nuspręsdama savarankiškai, kad gali dabar kaifuoti nuo maisto, taip? Tokiais tempais augindama kilogramus, jau vasaros viduryje vėl sversi 100 kilogramų! Aišku, pasaulis nuo to, ar tu sversi 65, ar 105 kg, neapsivers, o štai tu vėl tapsi stora karve. Ar nori būti būtent tokia, kokia tave sukūrė Dievulis?

Galėsi išsidirbinėti tik tada, kai svoris stabilizuosis, o tam reikia šešis mėnesius daryti tai, ką aš pasakiau! Gyvenimas susideda iš griežtų taisyklių, kurių privalu laikytis. Bėda ne ta, kad svoris padidėjo, problema yra tavo nepaklusnumas mano taisyklėms..."

Kitą dieną, kaip buvo sutarta su L. Chazanu, paskambinau ir pranešiau, jog priėmiau sprendimą stabilizuoti 74 kg svorį bei pažadėjau, jog nuo šiol nebus jokių eksperimentų su savimi iš serijos "o kas bus, jeigu...".

Kai lankiausi pas gydytoją sausio 7-ąją, svėriau kilogramu daugiau. Todėl jau kitą dieną "sėdau ant jo dietos": pusryčiams vėl - sumuštiniai, pietums - žuvis ar mėsa su daržovėmis, vakarienei - mišrainės. Po trijų dienų svarstyklės parodė lygiai 74 kg, todėl nuo penktadienio iki sekmadienio maisto racioną pakeičiau: pusryčiams valgiau avižų košės, keptų kiaušinių, pietums - keptos kalakutienos su ryžiais ir marinuotais burokėliais, guliašo su bulvėmis ir daržovėmis, vištienos su grikiais bei sriubos. Vakarienei - varškės su medumi, sausainių su pienu, ryžių košės su uogiene. Savaitgalį dar suvalgiau vieną šokodalą, du saldainius "Raffaelo", kekę vynuogių, gerą saują riešutų bei pasimėgavau dviem taurėmis šampano.

Po viso to - sveikas sugrįžęs, mielas kilograme! Tad nuo šiandien - vėl "sėdu ant dietos".

Ne veltui sakoma, kad žmogus - sudėtinga būtybė, ir visos problemos, su kuriomis jis susiduria, slypi ne kur kitur, o jo viduje. Eisiu po tą vidų palandžioti - žiū, ką įdomesnio nei karvės ragus dar ir atrasiu...

Iki kito pirmadienio.

Natalija MOGUČAJA