Kas šiuo metu labiausai jaudina medikus?
Pirmiausia, prasta finansinė padėtis ir valdžios požiūris į sveikatos apsaugos sistemą. Kažkada buvo užsibrėžta, kad sveikatos apsaugos finansavimas privalo sudaryti ne mažiau 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
2008 metais buvo pasiektas rodiklis 4,8 proc. BVP, tačiau vėliau šis rodiklis ėmė kristi ir dabar siekia 3,7 proc. Dėl to kenčia ne tik sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, mažėja medikų atlyginimai, ypač ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje. Šiam sektoriui dar vieną smūgį sudavė emigracija - šiemet peržiūrėjus prisiregistravusiųjų ir apsidraudusiųjų sąrašus, labai smarkiai buvo sumažintas pirminės sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigos neteko šimtų tūkstančių litų.
Tuo tarpu medikų darbo krūvis nė kiek nesumažėjo, poliklinikos pilnos pacientų, tačiau lėšos smarkiai apkarpytos. Negana to, sumažintas paslaugų apmokėjimo balas ne tik ligoninėse, bet ir ambulatorinių paslaugų sektoriuje. Gydytojų sąjunga jau kreipėsi su pasiūlymais nemažinti paslaugų apmokėjimo balo bent ambulatorinei grandžiai, kuri šiemet jau ir taip akivaizdžiai finansiškai nukentėjo.
Tikimės, kad perskirstant šių metų valstybės biudžetą į mūsų siūlymus bus atsižvelgta. Streikuoti medikai nesirengia, šios profesijos atstovams priimtinesnis yra derybų kelias. Tačiau skaudu, kad nėra teisingai atlyginama už darbą. Pavyzdžiui, turtingesnėse Europos šalyse sveikatos apsaugai skiriama 10 proc. BVP, tad reikia tik įsivaizduoti, kaip toli mes nuo jų atsiliekame.
Ar medikų išvykimo mastai dirbti į užsienį jau kelia susirūpinimą?
Medikai, ypač jaunesni, stengiasi emigruoti. Studijų programos pripažintos visoje Europos Sąjungoje, tad pagal specialybę jauni gydytojai ten gali dirbti be problemų. Vyksta į Skandinavijos šalis, Jungtinę Karalystę, Vokietiją. Ten irgi vyksta migracija iš šalies į šalį, nes irgi nepakanka medikų. Užsienio šalyse jaunimas nebenori studijuoti medicinos, nes reikia mokytis ilgai - daugiau nei 10 metų, o atlyginimas nelabai kuo skiriasi nuo kitų profesijų, kur dirbant ir atsakomybė mažesnė, ir mokytis mažiau reikia.
Ką reikėtų pakeisti, kad žmonės ir patys medikai būtų patenkinti sveikatos apsauga?
Sveikatos apsaugos sistemoje reikia didelių pertvarkų. Piramidės viršūnėje turėtų būti pacientas, tačiau taip nėra. Gaila, bet prioritetas teikiamas komerciniams, asmeniniams reikalams, o pacientas yra nustumtas. Mums didelę įtaką daro Vakarai, atakuoja firmos, gaminančios modernią medicininę įrangą, kuri kainuoja milijonus. Ir tokie pinigai gundo - medicina nukrypo į komerciją. Ir kieno sąskaita? Paciento, žinoma, kurio reikmėms pritrūksta lėšų, jis priverstas daug ką pats pirktis. Racionalus lėšų panaudojimas - vienas svarbiausių dalykų sveikatos apsaugos sistemoje.
Ar medikai Lietuvoje jaučiasi įvertinti ir gerbiami?
Kartais medikai turbūt pajunta, kad jų profesija yra nužeminta, menkai vertinama. Gal labiausiai mūsų medikus įvertina grįžę namo gydytis emigrantai. Ne vienas papasakoja, kaip sunku ten gauti medicininę, kartais net būtinąją pagalbą, ir kad ten tikrai ne viskas rožėmis klota. Kai žmonės turi su kuo palyginti, tada įvertina savo gydytojų pastangas, aukštą kvalifikaciją, šiltą bendravimą.
Žinoma, pasitaiko visko sveikatos apsaugos sistemoje: abejingumo, nekompetencijos, grubumo. Pacientų irgi įvairių pasitaiko, kuomet rodomas agresyvumas ar nepelnytai apkaltinama nesuteikus pagalbos ar pan. Ir patys medicinos darbuotojai galėtų būti draugiškesni vienas kitam, o ypač geresni santykiai galėtų būti tarp įstaigų administracijos ir personalo.
Ko palinkėtumėte kolegoms artėjančios medikų profesinės šventės, kuri bus minima balandžio 27- ąją, proga?
Pirmiausia palinkėčiau sveikatos, stiprybės, džiugesnės nuotaikos, nes tikrai sulauksime geresnių laikų. Stenkimės nepermesti mūsų valstybės finansinių problemų ant pacientų pečių, nes jie niekuo dėti. Tad sunkioje kasdienybėje, kas bebūtų, nepraraskime optimizmo.
Rašyti komentarą