Nekalti žaidimai graso sunkiomis ligomis

Va­sa­rą mū­sų ma­žie­ji dau­giau lai­ko pra­lei­džia kaps­ty­da­mie­si smė­lio dė­žė­se ar­ba pas mo­čiu­tes kai­me. Apie pa­vo­jų su­si­rgti pa­ra­zi­ti­nė­mis kir­mė­li­nė­mis li­go­mis per­spė­ja Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro už­kre­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja Edi­ta Sa­mu­ly­tė.

Na­mi­niai gy­vū­nai pla­ti­na rim­tas li­gas

Anot Edi­tos Sa­mu­ly­tės, už­terš­ta­me smė­ly­je di­džiau­sias pa­vo­jus už­si­krės­ti tok­so­ka­ro­mis. Pa­te­kus tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liams į žmo­gaus virš­ki­ni­mo trak­tą, žar­ny­ne iš­si­lais­vi­na ler­vos, ku­rios per glei­vi­nę pa­ten­ka į krau­ją. Su krau­jų ler­vos ga­li pa­tek­ti į ke­pe­nis, šir­dį, plau­čius, inks­tus, akis ir ki­tus or­ga­nus. Li­gos sun­ku­mas pri­klau­so nuo mig­ruo­jan­čių ler­vų kie­kio, lo­ka­li­za­ci­jos vie­tos bei žmo­gaus imu­ni­nės sis­te­mos.

Daž­nai, ypač pa­te­kus į or­ga­niz­mą ma­žam ler­vų kie­kiui, li­ga praei­na be kli­ni­ki­nių simp­to­mų. Su­sir­gus var­gi­na pa­si­kar­to­jan­tis karš­čia­vi­mas, tem­pe­ra­tū­ra daž­niau­siai bū­na neaukš­ta, at­si­ran­da bron­chi­tas, sau­sas ko­su­lys, du­su­lys, daž­ni nak­ti­niai ko­su­lio prie­puo­liai. Mig­ruo­jan­čių ler­vų ga­li pa­kliū­ti į akis ir su­kel­ti re­gos su­tri­ki­mus. To­so­ko­ro­zei bū­din­ga ke­lis mė­ne­sius ar net ke­le­rius me­tus pa­si­reiš­kian­ti ir at­si­nau­ji­nan­ti li­gos ei­ga.

Skau­džios pa­sek­mės

Tok­so­ka­ros ne vie­nin­te­liai pa­ra­zi­tai, lau­kian­tys sa­vo nau­jo­jo šei­mi­nin­ko smė­lio dė­žė­se. Sun­ki ir la­bai klas­tin­ga li­ga – echi­no­ko­ko­zė, ku­ri ne­tu­ri simp­to­mų, o li­gos kli­ni­ka pri­klau­so nuo li­gos su­kė­lė­jo, sta­di­jos, cis­tos dy­džio ir lo­ka­li­za­ci­jos vie­tos.

Li­ga daž­niau­siai nu­sta­to­ma at­si­tik­ti­nai. Ka­dan­gi cis­tos au­ga lė­tai, li­gos simp­to­mai ga­li ne­pa­si­reikš­ti me­tus. Lai­kui bė­gant, už­si­krė­tu­sį­jį pra­de­da var­gin­ti bend­ras silp­nu­mas, ape­ti­to sto­ka, svo­rio kri­ti­mas, py­ki­ni­mas, pra­kai­ta­vi­mas. Ne­re­tai di­dė­jan­ti cis­ta su­ke­lia sun­ku­mo ar spau­di­mo jaus­mą po de­ši­niuo­ju šon­kau­lių lan­ku, ret­kar­čiais prie­puo­li­nio po­bū­džio skaus­mus, be to, di­dė­jan­ti cis­ta ga­li už­spaus­ti tul­žies la­ta­kus, dėl ko iš­si­vys­to gel­ta.

Jei­gu cis­tos au­ga plau­čiuo­se, li­go­nius var­gi­na skaus­mas krū­ti­nė­je, neaukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, ko­su­lys, ga­li at­si­ko­sė­ti skrep­lius su krau­ju. Pa­si­tai­ko, jog cis­tų ląs­te­lės at­si­da­li­ja ir pa­te­ku­sios į krau­jo apy­ta­kos ra­tą nu­ne­ša­mos į ki­tus or­ga­nus bei au­di­nius ir su­ke­lia me­tas­ta­zes. Toks in­filt­ruo­jan­tis ir me­tas­ta­zuo­jan­tis au­gi­mas la­bai pa­na­šus į pik­ty­bi­nio aug­lio au­gi­mą.

Pla­ti­na ir lau­ki­niai gy­vū­nai

Echi­no­ko­ko­zės pla­tin­to­jai yra ne tik šu­nys, bet ir vil­kai, la­pės. Šių gy­vū­nų žar­ny­ne vys­to­si, au­ga ir pa­ra­zi­tuo­ja kas­pi­nuo­tis. Žmo­gui pra­ri­jus echi­no­ko­ko kiau­ši­nė­lį, jo ap­val­ka­lė­lis iš­tirps­ta ir iš­si­lais­vi­na ler­va, ku­ri pra­si­skver­bu­si į žar­nos sie­ne­lę pa­ten­ka į krau­jo apy­ta­kos ra­tą ir nu­ne­ša­ma daž­niau­siai į ke­pe­nis, re­čiau plau­čius, bluž­nį, inks­tus ar ki­tus or­ga­nus.

Skau­di pa­ra­zi­ti­nė li­ga – tok­sop­laz­mo­zė, sa­vo simp­to­mais pri­me­nan­ti gri­pą. Apie 90 pro­cen­tų li­go­nių li­ga praei­na be simp­to­mų ar­ba simp­to­mai ma­žai iš­reikš­ti – trum­pas karš­čia­vi­mas, limf­maz­gių pa­di­dė­ji­mas, bend­ras ne­ga­la­vi­mas, gal­vos skaus­mai.

Ši li­ga la­bai pa­vo­jin­ga nėš­čioms mo­te­rims, nes in­fek­ci­ja ga­li bū­ti per­duo­da­ma per pla­cen­tą vai­siui.

Tok­sop­laz­mo­zės pa­grin­di­niai in­fek­ci­jos pla­tin­to­jai – ka­tės ir jų šei­mos at­sto­vai. Žmo­gus už­si­kre­čia per už­terš­tą ap­lin­ką: že­mę, žo­lę, dar­žo­ves ar­ba val­gy­da­mas ža­lią ir blo­gai ter­miš­kai pa­ruoš­ta mė­są. Re­tes­niais at­ve­jais šia li­ga už­si­kre­čia­ma per­pi­lant krau­ją ar or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jos me­tu, jei do­no­ras ser­ga ūmia tok­sop­laz­mo­ze.

Iš­veng­ti li­gų pa­dė­tų hi­gie­nos įpro­čiai

Anot spe­cia­lis­tės, svar­bu at­min­ti, kad kir­mė­li­niai su­si­rgi­mai ypač silp­ni­na vai­kų svei­ka­tą, su­kel­da­mi bend­rą silp­nu­mą, vi­du­ria­vi­mą, pil­vo skaus­mus, py­ki­ni­mą, vė­mi­mą, karš­čia­vi­mą, gal­vos skaus­mą, svai­gi­mą, odos bė­ri­mą, ko­su­lį, re­gos, ape­ti­to, mie­go su­tri­ki­mus. Pa­ra­zi­tai ne tik gy­ve­na vai­ko or­ga­niz­me, bet ir nuo­lat nuo­di­ja jį sa­vo iš­sky­ro­mis, o svar­biau­sia – me­cha­niš­kai ža­lo­ja tuos au­di­nius ir or­ga­nus, ku­riuo­se jie pa­ra­zi­tuo­ja. Be to, slo­pi­na vai­ko imu­ni­nę sis­te­mą.

Bū­ti­na griež­tai lai­ky­tis as­mens hi­gie­nos: plau­ti ran­kas prieš val­gį, mais­to ruo­ši­mą, pa­si­nau­do­jus tua­le­tu, po dar­bo dar­že ar so­de, grį­žus iš lau­ko, pa­žai­dus su sa­vo au­gin­ti­niu. Ne­val­gy­ti ne­plau­tų dar­žo­vių, vai­sių, uo­gų, taip pat miš­ko uo­gų. sau­go­ti mais­to pro­duk­tus nuo dul­kių, mu­sių, ta­ra­ko­nų. Ne­ger­ti, ne­nau­do­ti mais­tui van­dens iš at­vi­rų van­dens tel­ki­nių. Grį­žus iš lau­ko ne­vaikš­čio­ti po na­mus su ne­šva­riais ba­tais, nes ant ba­tų daž­nai ga­li­me par­si­neš­ti pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­lių.

Mei­lė gy­vū­nams – su sai­ku

Anot spe­cia­lis­tės, rei­kė­tų neuž­mirš­ti, kad ne­ga­li­ma leis­ti šu­nims lai­žy­ti vei­do – ant šuns snu­ku­čio, lie­žu­vio ga­li bū­ti pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­lių, lėkš­čių, draus­ti jiems val­gy­ti iš tų pa­čių in­dų, ne­leis­ti vai­kams žais­ti su ne­pa­žįs­ta­mais gy­vū­nais.

Ka­dan­gi pa­grin­di­niai in­fek­ci­jų pla­tin­to­jai yra šu­nys, ka­tės, to­dėl rei­kia re­gu­lia­riai juos gy­dy­ti nuo kir­mė­lių. Ne­šer­ti na­mi­nių gy­vū­nų ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bo­je ne­pa­tik­rin­ta ir ter­miš­kai neap­do­ro­ta sker­die­na. Ser­gan­čio gy­vū­no sker­die­na tu­ri bū­ti ne­priei­na­ma na­mi­niams gy­vū­nams (sau­giai už­kas­ta ar su­de­gin­ta).

Rū­pin­ki­mės šva­ria ap­lin­ka. Šu­nis ve­džio­ti jiems skir­to­se aikš­te­lė­se. Ei­nant pa­si­vaikš­čio­ti su šu­niu­ku, ne­pa­tin­gė­ki­me pa­siim­ti mai­še­lį eksk­re­men­tams su­rink­ti.

Ne­be­tik­ri­na smė­lio

Va­do­vau­jan­tis hi­gie­nos nor­mos rei­ka­la­vi­mais, iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se smė­lis vai­kų žai­di­mo dė­žė­se tu­ri bū­ti kei­čia­mas ar at­nau­ji­ni­mas kas­met ir pa­gal epi­de­mio­lo­gi­nes reik­mes, nu­sta­čius as­ka­ri­džių, plau­ka­gal­vių, to­kos­ka­rų kiau­ši­nė­lius.

Šian­dien Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rai ne­beat­lie­ka smė­lio dė­žių ty­ri­mų dėl pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­lių, ta­čiau ug­dy­mo įstai­goms re­ko­men­duo­ja­ma pa­tiems pa­si­da­ry­ti sa­vi­kont­ro­li­nius smė­lio dė­žių ty­ri­mus šil­tuo­ju me­tų lai­ko­tar­piu, kuo­met vai­kai žai­džia smė­lio dė­žė­se. Šiuo at­ve­ju iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gos tu­ri bū­ti pa­čios la­biau suin­te­re­suo­tos įstai­gą lan­kan­čių vai­kų svei­ka­ta.

Smė­lio dė­žių dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se šva­ra ir tvar­ka tu­ri rū­pin­tis na­mo ad­mi­nist­ra­to­riai.

Smė­lio dė­žės, ku­rias bū­ti­na nuo­lat per­kas­ti, tu­ri bū­ti ap­sau­go­tos nuo už­ter­ši­mo, už­deng­tos. Smė­lio dė­žes rei­kė­tų įreng­ti sau­lė­to­se vie­to­se, nes pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai neats­pa­rūs tie­sio­gi­niams sau­lės spin­du­liams.