Ekstremalių sveikatai situacijų centras praneša, kas pastaruoju metu Lietuvoje daugėja mirties nuo difterijos atvejų. Apie difteriją, pirmuosius šios ligos simptomus bei apie tai, kaip šios ligos išvengti, informuoja Užkrečiamųjų ligų profilakitkos ir kontrolės centro specialsitai.
Difterijos sukėlėjas, kaip teigia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, - tai atsparios aplinkai, gaminančios stiprų toksiną difterijos lazdelės (Corynebacterium diphtheriae toxica). Difterija prasideda gerklės skausmu, karščiavimu, silpnumu, kitais bendrais intoksikacijos simptomais. Vėliau ant gleivinių, difterijos sukėlėjų dauginimosi vietose, atsiranda būdingos difterinės plėvės.
Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus ir gali juos pakenkti. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės. Toksino poveikis įvairiems organams, dažniausiai širdies raumeniui (miokardui) - pagrindinė mirties nuo difterijos priežastis. Pagal susirgimo lokalizacijos laipnsį skiriamos įvairios difterijos formos. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus ar bakterijų nešiotojo. Pažymėtina, kad net skieptytas žmogus gali būti difterijos sukėlėjų nešiotoju.
Difterija - pavojinga, dažnai mirtimi pasibaigianti liga. Lietuvoje iki pradedant vaikus skiepyti nuo difterijos (1956 m.) buvo registruojamas didelis sergamumas difterija. Iki vaikų skiepijimo nuo difterijos pradžios Lietuvoje kasmet buvo užregistruojama apie pusantro tūkstančio susirgimų difterija, dešimtys ligonių mirdavo.
Pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistės Nerijos Kuprevičienės, Lietuvoje difterijos sergamumo pakilimas pastebėtas 1994-1995 metais. Šiuo laikotarpiu nuo difterijos mirė 17 žmonių. Dauguma mirusių nuo difterijos buvo asocialūs, piktnaudžiaujantys alkoholiu, neskiepyti nuo difterijos, vėlai besikreipiantys medicinos pagalbos asmenys.
Siekiant užkirsti kelią difterijos epidemijai Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijnos rekomendacijas, buvo vykdoma skiepijimų nuo difterijos kampanija. Kampanijos tikslas buvo paskiepyti apie 90% suaugusių Lietuvos gyventojų 1 doze vakcinos. 1997-1998 m. Lietuvoje užregistruota po 2 susirgimus difterija, be mirties atvejų, 1999 m. Lietuvoje užregistruoti 6 difterijos atvejai (rodiklis 100 tūkst. gyventojų - 0,16). 1999 m. net pusę sirgusių difterija sudarė vaikai iki 14 metų amžiaus. 2 iš 3 sirgusių vaikų buvo visiškai neskiepyti nuo difterijos (mirė nuo difterijos 5 metų amžiaus neskiepytas vaikas).
Pažymėtina, kad nors visuomenėje sukuriamas aukšto lygio antitoksinis kolektyvinis imunitetas, tai neužkerta kelio difterijos sukėlėjų cirkuliacijai visuomenėje. Todėl bet kuris imlus difterijai asmuo, t.y., nespiepytas ir neturintis antitoksinio imuniteto gali tapti difterijos auka. Ypač pavojinga neskiepyti vaikų, atsižvelgiant kad tokiu atveju vaikas lieka neapsaugotas ne tik nuo difterijos, bet ir nuo stabligės, taip pat labai sunkios ir sukeliančios mirtį ligos.
Efektyviausia difterijos profilaktikos priemonė - skiepai, - teigia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistai. Skiepijant nuo difterijos, žmogui susidaro patvarus antitoksinis imunitetas - žmogus visiškai apsaugotas nuo difterijos lazdelės gaminamo toksino poveikio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą