Optimistai sveikesni ir gyvena ilgiau

Pagyvenusių žmonių dienai

"Neišvengiamai ilgėja šalies piliečių gyvenimo trukmė, todėl svarbu žinoti, kaip senstant išlikti sveikam, aktyviam ir nesenti dvasia", - sako tarptautinių gerontologinių tyrimų programos projekto "Klaipėda 80+" koordinatorius, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomeninės sveikatos katedros docentas Faustas Stepukonis.

Gerontologinių tyrimų programos tikslas yra ištirti fundamentinius senėjimo proceso dėsningumus, svarbiausius senėjimą skatinančius medicininius, socialinius, psichologinius veiksnius, pateikti moksliškai pagrįstas rekomendacijas, optimizuojančias senėjimo procesą ir suteikiančias orios senatvės prielaidas. Šią programą 1988 m. pradėjo vykdyti Švedijos Lundo miesto universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Torbjorno Svenssono, netrukus joje dalyvavo Islandijos, Kanados, o nuo 2003-ųjų įsitraukė ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dėstytojai.

Vidutinis amžius - 73 metai

"Šalyje ir iki šiol buvo atliekami gerontologiniai tyrimai, tik jie nebuvo lyginami su kitų šalių duomenimis. Iš tikrųjų gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja, nustatyta, jog žmonės gyvena penkeriais metais ilgiau, nei, tarkime, prieš dešimtmetį", - sakė sociologas.

Tiesa, skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės išlieka; moterys gyvena 11 metų ilgiau: vyrai tradiciškai nesiskundžia sveikata ir nesiskųsdami nyksta, o moterys "daugiau braška, bet ilgiau tempia", - juokavo pašnekovas.

Savanoriškame gerontologiniame tyrime, aprėpiančiame medicininę, socialinę ir psichologinę sritis, dalyvavo 200 klaipėdiečių, gimę 1923 metais; jie bus stebimi dar dvidešimt artimiausių metų, o vėlesniuose tyrimo etapuose kas penkeri metai numatoma įtraukti po 200 naujų asmenų, sulaukusių 80-mečio.

"Iš esmės stebina tai, jog tiek kitų šalių, tiek mūsiškiai 80-mečiai pasižymi gana gera sveikata, sprendžiant iš objektyvių duomenų ir to, kaip savijautą vertina patys tiriamieji. Ir jie yra žvalūs, energingi, aktyvūs. Turint galvoje ir tai, jog blogai besijaučiantys nedalyvavo mūsų tyrimuose, nes sirgo arba jau yra mirę",- sakė pašnekovas.

Pajėgūs

Įdomu tai, jog net 84 procentai senjorų gali gyventi savarankiškai, yra socialiai aktyvūs, nesunkiai įveikia nesudėtingas užduotis, ir tik 4 procentai garbaus amžiaus švedų, islandų, lietuvių reikia intensyvios priežiūros, tad jie gyvena pensionuose.

Vienas tyrime dalyvavęs klaipėdietis, tik sulaukęs 80-ies, pradeda savo tulpių auginimo verslą, ketindamas tuo būdu pagerinti savo materialinę padėtį. Į apklausą žmogus atvyko savo vairuojamu automobiliu, tyrimo metu dažnai atsiprašydavo, nes verslo reikalus derino mobiliuoju telefonu. F. Stepukoniui viešint Švedijoje, vienas profesoriaus Svensono tiriamųjų, 95-erių metų senukas, atmynė dviračiu. Senjorai net stebisi, kodėl nėra klausimo apie jų lytinio gyvenimo intensyvumą.

Skundžiasi sąnarių skausmais ir hipertonija

Medicininiame gerontologinių tyrimų protokole užfiksuota, jog iš tirtų ilgaamžių 18 proc. moterų ir 7 proc. vyrų sirgo arba šiuo metu serga onkologinėmis ligomis.

Prielaidos ligoms atsirasti yra antsvoris, dėl kurio padidėja kraujo spaudimas (net 59 proc. moterų ir 46 proc. vyrų). Jaunystėje dėl karo arba tremtyje gyvenę pusbadžiu, vyresnio amžiaus žmonės ir šiandie yra linkę valgyti riebiai. Stinga pinigų, kad valgytų brangesnį ir sveikesnį maistą, daugiau daržovių nei, tarkime, kruopų.

Ne tiek daug žmonių skundžiasi nemiga ar prastu regėjimu, klausa; kai kurie apsieina be akinių. Kur kas daugiau žmonių skundžiasi nebegalį ilgai vaikščioti, nes skauda kojų sąnariai. Tačiau lazdele pasiramsčiuodamas atėjo tik kas trečias tiriamasis. "Galbūt galime laikyti sveikais tuos, kurie nebijo "pasiremontuoti" ir sėkmingai gyvena su įstatytu širdies stimuliatoriumi, chirurginiu būdu pašalinta katarakta arba vaikščioja su dirbtiniais sąnariais", - sakė F. Stepukonis.

Psichologams tiriamieji skundėsi nemiga, atminties sutrikimais. Dažniausiai senjorai tikino prisimeną jaunystės įvykius, net žodžius ir vaizdinius, tačiau dažnai užmiršta, kur pasideda savo daiktus. Turi įtemptai apie tai galvoti, ir tik grįžę į virtuvę vėl prisimena, ko ieškoti ėjo į kambarį.

Į klausimą, ar anksčiau kasdien rūkė, teigiamai atsakė 63 proc. vyrų ir 8 proc. moterų. Svaigiuosius gėrimus prisipažino vartoję 90 proc. vyrų ir 38 proc. moterų. Ir šiandie 49 proc. vyrų teigė bent kartą per savaitę išgeriantys.

Humoras - ilgaamžiškumo eliksyras

Gyvensenos ypatumai, vadinamieji rizikos veiksniai ar žalingi įpročiai, pasirodo, neturi tokios didelės įtakos sveikatai, kaip pozityvus požiūris į ateitį, savo galimybes, reikalingumo artimiesiems pojūtis - mobilizuojantys visą žmogaus organizmą. Net išgyventi karai, tremtys, artimųjų netektys didesnės žalos sveikatai nesukėlė. Pasak sociologo, optimistais tiesiog... gimstama, pozityvios charakterio savybės taip pat įgimtos.

Gal tai jums pasirodys netikėta, bet netgi 64 procentai apklaustųjų vertina save kaip optimistus. Realistais save pavadintų 25 proc., pesimistais - 10,7 proc. Optimistiškai nusiteikusieji daugumą savo gyvenimo įvykių, profesinio bei šeimyninio gyvenimo aspektų vertina teigiamai; jie patenkinti ir dabartiniu gyvenimu.

Dauguma tiriamųjų nuo jaunumės dirbo sunkų fizinį darbą. Paklausti, kaip vertina materialinę padėtį, sejorai teigė - gerai, nors labiau pasigilinus, įkyriau klausinėjant paaiškėjo, jog vaistams pinigų neužtenka. Kai kuriems padeda vaikai, tačiau ir vieniši nelinkę skųstis nepritekliumi. Domėtasi, kokiomis sąlygomis žmonės gyvena, kiek šeimos narių, ar gerai sutaria su kaimynais, ar lanko vaikai. Paaiškėjo, jog svarbiausia ne tai, ar senjorai gyvena šeimoje, o tai, kaip pozityviai jie vertina savo ryšius su artimaisiais, ar patenkinti savo šeima - tai yra gyvena santarvėje su Dievu, savimi ir visu pasauliu.

Ne naujiena, jog viena ilgaamžiškumo paslapčių - jaustis mylimiems ir kam nors reikalingiems. Todėl, pasak sociologo, mes be reikalo šaipomės iš senukų, vedžiojančių panašaus amžiaus ir išvaizdos šunelius. Tai tik instinktyviai surastas sprendimas, leidžiantis pasijusti žvaliam, kuo nors rūpintis ir... mobilizuojantis jėgas.

Beje, dauguma dalyvavusiųjų gerontologiniuose tyrimuose, paklausti, ar dar norėtų gyventi ilgiau, atsako: "Aš mirties nebijau", "Nenoriu apie tai nė kalbėti". Kai kurie senjorai tikisi išgyvensią dar porą, penketą metų, bet yra ir tokių, kurie tikisi išgyventi dar dvidešimt metų, nes labai nori sužinoti, kaip seksis jo proanūkiams ir Lietuvai. Beje, apklausos dalyviai itin domisi politika, puikiai prisimena politikų pavardes ir "žygius". Taip pat senjorus gelbsti humoro jausmas ir domėjimasis savo išvaizda, patrauklumu priešingai lyčiai.

Ivona ŽIEMYTĖ