Pacientas ir gydytojas
Ar Psichiatrijos ligoninės pacientai gali turėti savo "verslo planą"? Pasak šios ligoninės Psichosomatinio skyriaus vedėjos Jolantos Daivos Baliūnienės, kiekvienas čia ateina su savo "planu". Tik ar kiekvienam pavyksta jį realizuoti?
Psichiatrijos ligoninėje jauku: raminamai veikia žaliai dažytos sienos, kabo paveikslai - aplinka, kuri neprimena įprastinės gydymo įstaigos. Nejučia topteli, kad ne kiekvienas tokias gyvenimo sąlygas turi ir namuose.
Psichiatrė-psichoterapeutė J. D. Baliūnienė pritaria, kad ligoniams čia sudaromos išskirtinės sąlygos: meno, muzikos terapija, vienvietės palatos, pacientai itin globojami... Gal dėl to čia besigydantys žmonės nesiveržia savaitgaliais namo, o laisvų vietų retai pasitaiko.
Kartais pacientai, turėdami savų tikslų, ligos istoriją susigalvoja. Pasitaikė atvejis, kai jau kartą čia gydesįs pacientas sumanė sutaupyti: butą išnuomoti, o pats tuomet pagulėti ligoninėje.
Gydytis čia - gėda
Anot gydytojos, Psichiatrijos ligoninės pacientai kartais bando manipuliuoti, tačiau specialistai tai išsiaiškina - tam baigti specialūs mokslai. Paprastai manipuliuoti linkę žmonės, turintys neurotinių problemų.
Arba ligoniai pateikia savo versiją, kaip jiems atrodo, tačiau, anot J.D. Baliūnienės, gydytojas neprivalo ieškoti ar tikrinti paciento pateiktos informacijos. Ar pateikta tikra, ar išgalvota informacija - išduoda detalės.
Manipuliacijos kartais griebiamasi turint vieną tikslą - gauti invalidumą. Dėl šios priežasties simuliuoti ligą bando vyresni žmonės.
Tokie žmonės, šiaip ar taip, turi vienokių ar kitokių problemų. Pasak skyriaus vedėjos, sveikam žmogui, neturinčiam psichologinių problemų, net netopteli simuliuoti ligos vardan kažkokio tikslo.
"Gydytis Psichiatrijos ligoninėje yra gėda, žema. Dėmė lieka visam gyvenimui. Kai kurie žmonės net prašo, kad ant recepto net nebūtų Psichiatrijos ligoninės antspaudo", - pasakojo gydytoja.
Gydymo sėkmė - ir paciento rankose
Nepaisant to, kokie tikslai pacientą atveda į Psichiatrijos ligoninę, kiekvienam stengiamasi padėti, kad žmogus sustiprėtų ir išėjęs už ligoninės sienų galėtų grįžti į normalų gyvenimą. J. D. Baliūnienė tai pavadina taip: "suteikiame sparnus toliau skristi gyvenime".
Ar pavyks grįžti į normalų gyvenimo ritmą, neretai priklauso nuo paties paciento. Jei jis bus atviras su gydytoju ir pavyks užmegzti ryšį, gydymas bus sėkmingesnis.
Pasitaiko uždarų žmonių, kurių tikslų nepavyksta išsiaškinti ir po ilgų atvirų pokalbių su gydytoju.
"Kartais matai, kad pacientas turi slaptų užsakymų, bet jų neišsako. Čia ne gydytojo priedermė traukti iš žmogaus. Jis pats renkasi, kiek pasakyti", - sakė J. D. Baliūnienė.
Neretai tokie vėliau pasakoja apie nesugebėjusius jam padėti medikus. Anot psichoterapeutės-psichiatrės, žmogui būdinga būti nuolat nepatenkintam. Atsakydama į klausimą "kodėl", gydytoja ilgai mąstė, tačiau paskui tik nusijuokė, kad čia lengviau būtų atsakyti filosofui nei jos srities specialistui.
Per savo 18 metų darbo patirtį J. D. Baliūnienė tik kartą susidūrė su nepatenkinto paciento skundu.
Gydytoja sako, kad jos srities specialistai turi "plačią širdį", sugebančią atleisti ir bet kokiu atveju stengtis padėti. Mat psichoterapeuto-psichiatro pagalbos prireikia labiau pažeidžiamiems, jautresniems žmonėms.
Depresijų sezonas
Pasak vedėjos, dažniausia skyriaus pacientų diagnozė - šizofrenija. Antrąją vietą populiariausių ligų trejetuke užimtų įvairios depresijos.
Rudenį ir pavasarį sergančiųjų depresija padaugėja, tad neatsitiktinai dabar gydosi būtent tokių ligonių.
Pražydus medžiams, ligonių, sergančių sezoninėmis depresijomis, skyriuje sumažės - gydytoja tai žino iš praktikos.
J. D. Baliūnienė nesutiko, kad daugėja besigydančių nuo depresijos. Tiesiog žmonės išmoko atpažinti šią ligą ir dažniau kreipiasi dėl gydymo, o ne, kaip anksčiau, kenčia ir laukia, kol praeis savaime.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą