Diagnozuojamas vėlai
Plaučių vėžys priskiriamas lėtinėms neinfekcinėms ligoms, kurių išsivystymą dažniausiai lemia tam tikri rizikos veiksniai. Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra rūkymas.
Dar 1761 m. pirmasis apie tabako kancerogeniškumą ir jo įtaką nosies naviko išsivystymui prabilo anglų gydytojas Džonas Hilas (John Hill). Ryšį tarp rūkymo ir plaučių vėžio išsivystymo 1929 m. patvirtino Fricas Likintas (Fritz Lickint) iš Drezdeno (Vokietija). Be to, jis patvirtino faktą, kad plaučių vėžiu vyrai serga 4-5 kartus dažniau nei moterys. 1951 m. garsus Didžiosios Britanijos mokslininkas Ričardas Dolas (Richard Doll) epidemiologiniais tyrimais konstatavo, kad rūkymas - svarbiausia sergamumo plaučių vėžiu priežastis. Vėliau 1964 m. JAV atlikti tyrimai taip pat įrodė rūkymo ir vėžinių susirgimų sąsają.
Plaučių vėžys dažniausiai nustatomas per vėlai, todėl šią ligą galima vadinti ne tik klastinga, bet ir užleista liga. Dažnai žmonės į paprastus lėtinius kvėpavimo takų susirgimus ar bronchitus nekreipia dėmesio. Tik tuomet, kai pradeda dusti, kęsti nuolatinį krūtinės skausmą, atsikosėti krauju, kreipiasi į medikus. Tuomet plaučių vėžys jau būna smarkiai pažengęs, jį įveikti sudėtinga ir sėkmingai gydyti galima tik 20 proc. pacientų.
Sveikiausia - nerūkyti
Nerūkymas - pati veiksmingiausia ir pigiausiai kainuojanti sveikatos išsaugojimo priemonė. Su tuo sutinka daugelis, tačiau...
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 1998-2008 m. tyręs 20-64 metų Lietuvos suaugusius žmones, konstatavo, kad 1998 m. kasdien rūkė 13 proc. moterų ir 49 proc. vyrų, o 2008 m. rūkė 14 proc. moterų ir 39 proc. vyrų. Rūkymo paplitimas tarp vyrų mažėja, visgi dėl rūkymo vyrų gyvenimas sutrumpėja 3 metais ir 1/3 jų miršta dėl šio rizikingo elgesio. Jei tendencija rūkyti tarp moterų nemažės, galima daryti prielaidą, kad rimtos kvėpavimo takų ligos toliau plis tarp moterų.
Apskaičiuota, kad vien valios pastangomis mesti rūkyti prireikia 11 bandymų arba 18,6 metų. Nepaisant sunkumų metant rūkyti, šio žalingo elgesio nutraukimo nauda sveikatai yra akivaizdi.
Ir nors daugelis žmonių suvokia rūkymo žalą, dar gajūs įvairūs mitai, susiję su rūkymu. Manoma, kad „silpnos“ cigaretės padeda išvengti rizikos susirgti plaučių vėžiu. Tačiau tyrimais nustatyta, kad įpratus rūkyti „lengvas“ cigaretes jų surūkoma daugiau, užsitraukiama giliau. Be to, „lengvos“ cigaretės taip pat didina ir sergamumą širdies bei kraujagyslių ligomis.
Kai kurie žmonės vis dar tiki, kad tabakas mažiau kenkia sveikatai nei alkoholis. Yra pakankamai įrodymų, kad tabakas yra kancerogeniškesnis nei alkoholis, o alkoholis ir tabakas vartojami kartu dar labiau didina plaučių vėžio riziką.
Ar žinote, kad...
rūkiusieji plaučių vėžiu serga 10 kartų dažniau nei niekada nerūkiusieji;
90-95 proc. sirgusiųjų plaučių vėžiu reguliariai rūkė;
rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių vėžio yra didesnis nei nerūkančiųjų;
mirtingumas nuo plaučių vėžio didesnis tarp tų asmenų, kurie pradeda anksčiau rūkyti, surūko daugiau cigarečių, giliau įkvepia dūmus;
rūkančių tėvų vaikai dažniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma ir plaučių vėžiu;
pusė pasaulio vaikų kenčia nuo pasyviojo rūkymo ir neigiamą pavyzdį ima iš tėvų;
tiek aktyviai, tiek pasyviai rūkančiajam yra 6 kartus didesnė tikimybė patirti komplikacijas operacijų metu negu visiškai nerūkančiam žmogui.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"
Rašyti komentarą