Šv. Valentinas yra ir sergančiųjų epilepsija globėjas

"Mano sūnus susirgo epilepsija po motociklo avarijos, nes smarkiai susitrenkė galvą. Tai baisi liga…Gerai, kad priepuoliai pasitaiko tik anksti rytais, jis gali eiti į darbą.  Gydosi, geria vaistus.  Norėčiau daugiau sužinoti apie šią ligą, ar ji pagydoma?"- klausia klaipėdietė Adelė.

Apie epilepsiją pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės Nervų ligų ir reabilitacijos departamento vadovas, gydytojas neurologas Gintaras BUKAUSKAS.

Ar epilepsija - dažnai pasitaikanti liga?

Šiais metais Europos epilepsijos diena jau antrą kartą Lietuvoje bus paminėta vasario 14 dieną - per šv. Valentiną, kuris yra ne tik meilės, bet ir sergančiųjų epilepsija globėjas.  

Epilepsija kaip liga žinoma nuo gilios senovės. Terminas "epilepsija" kilęs iš graikiško žodžio "epilambanein" (griebti, atakuoti) ir tiksliai apibūdina priepuolio staigumą. 

Epilepsija yra lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais savaiminiais epilepsijos priepuoliais.Epilepsijos priepuolis pasireiškia savaiminiu sąmonės, elgesio, emocijų, judesių, jutimų ar suvokimo sutrikimais dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. 

Epilepsijos priepuolis yra greitai praeinantis galvos smegenų funkcijos sutrikimas. Smegenys yra žmogaus kūno kontrolės centras. Nurodymai, kaip veikti, nervais sklinda iš smegenų į raumenis ir kitus organus. Nervus sudaro mažos ląstelės - neuronai. Jutimus, mąstymą, raumenų funkcinę veiklą užtikrina elektriniai ir cheminiai impulsai, kuriuos neuronai perduoda vienas kitam. Traukuliai išsivysto dėl nenormalaus elektrinio aktyvumo smegenyse ir sutrikusio nervinio impulso perdavimo.

Iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija. 

Epilepsija serga maždaug 50 milijonų pasaulio gyventojų, Lietuvoje - apie 23 tūkst. Kasmet pasaulyje epilepsija diagnozuojama 2 milijonams žmonių. Tai dažniausias lėtinis nervų sistemos sutrikimas.

Paprastai epilepsija prasideda vaikystėje ar po 65 metų, nors gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.

Kokios epilepsijos priežastys ir rizikos veiksniai?

 Šiuolaikiniais tyrimo metodais apie 65- 70 proc. epilepsijų atvejais nenustatoma jokios specifinės priežasties. Epilepsiją lemiantys veiksniai gali būti tam tikrų cheminių medžiagų disbalansas organizme, pavyzdžiui, maža gliukozės ar didelė natrio koncentracija. Taip pat apsinuodijimas tam tikromis cheminėmis medžiagomis (švinu, anglies monoksidu), alkoholio, narkotikų vartojimas, galvos smegenų traumos, augliai, uždegimai, insultas, genetiniai veiksniai, gimdymo ir nėštumo komplikacijos, sutrikusi vaisiaus smegenų raida.

Kokie šios ligos simptomai?

Kadangi atskiros galvos smegenų sritys yra atsakingos už tam tikrų kūno dalių kontrolę, epilepsijos simptomai ir formos gali būti labai įvairūs. Nuo pakenktos smegenų srities priklauso ir simptomai epilepsijos priepuolio metu. 

Epilepsija gali pasireikšti įvariomis formomis. Tai židininiai (daliniai) priepuoliai - iškrova įvyksta tik vienoje lokalioje smegenų srityje, ir generalizuoti priepuoliai - kuomet neuronų aktyvacija apima abu smegenų pusrutulius. 

Yra ir trečioji klinikinė forma- neklasifikuojami traukuliai, kai pasireiškia pirmųjų dviejų formų epilepsijai būdingi simptomai arba nėra aišku, kokia tai forma. Dažnai klaidina tai, kad lokali iškrova gali išplisti ir apimti abu smegenų pusrutulius - įvyksta židininių priepuolių išplitimas.

Generalizuoti toniniai - kloniniai traukuliai pasitaiko dažniausiai ir pasireiškia ryškiausiai. Dažniausiai juos ir pastebi šalia ligonio esantys žmonės. Priepuolio  pradžioje visas kūnas įsitempia, žmogus krenta ant žemės. Sutrinka kvėpavimas, todėl veidas pamėlsta, asmuo stipriai sukanda dantis ir gali įsikąsti liežuvį. 

Priepuolio metu žmogus gali nevalingai šlapintis ar tuštintis. Po to prasideda nevalingi galūnių traukuliai, iš burnos pasirodo putos, o įsikandus liežuvį, jos būna su kraujo priemaišomis. Po kelių minučių traukuliai praeina, kvėpavimas tampa normalus.

Visų generalizuotų priepuolių metu asmuo netenka sąmonės, nereaguoja į įšorinius veiksnius ir, priepuoliui pasibaigus, bei visiškai atgavus sąmonę, nieko neprisimena.

Kaip gydoma epilepsija?

Epilepsijos gydymo tikslas yra kontroliuoti priepuolius taip gerinant ligonio gyvenimo kokybę. Epilepsija gydoma specifiniais vaistais ilgai, kartais ir visą gyvenimą. Tinkamą medikamentą parenka gydytojas neurologas pagal priepuolių rūšį, gretutines ligas, kai kuriuos kitus aspektus. Epilepsijos gydymas pradedamas vienu medikamentu palaipsniui didinant  dozę. Gydymas turi būti nepertraukiamas ir reguliarus, o vaistų dozės koreguojamos pagal gydymo efektyvumą. Nesuretėjus priepuoliams ar atsiradus vaisto šalutiniam poveikiui, gydytojas gali paskirti kitą vaistą ar jų derinį. Epilepsijos gydymas yra ilgalaikis ir nesikartojant priepuoliams dar tęsiamas nuo 2 iki 5 metų. Tai priklauso nuo ligos formos, eigos ir sunkumo. Vaistų, skirtų epilepsijai gydyti, negalima nutraukti staiga. Apie galimybę nutraukti vaisto vartojimą sprendžia gydytojas neurologas. Per 70 proc. epilepsija sergančių žmonių pavyksta visiškai apsaugoti nuo ligos priepuolių ir valdyti jos eigą, taip pat mažėja atsparių gydymui formų. Apie 10 proc. pacientų, kuriems gydymas vaistais nepadeda, rekomenduojamas operacinis gydymas.