Dainius Pavalkis: socialinių ir humanitarinių mokslų perspektyvos, ko gero, nėra rožinės

Rugsėjo 23-24 dienomis Mykolo Riomerio universitete vykstančioje konferencijoje "Socialinių ir humanitarinių mokslų horizontai" diskutuojama apie socialinių ir humanitarinių mokslų svarbą ateities Europoje. Tai - Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai renginys. Konferencijoje dalyvauja apie 400 mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų, tarptautinių akademinių leidyklų ir valdžios institucijų atstovų iš visų ES šalių. Šioje konferencijoje bus skaitomi 68 pranešimai.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, svarbiausia yra palaikyti socialinių ir humanitarinių bei technologinių mokslų pusiausvyrą.

"Socialinių ir humanitarinių mokslų perspektyvos, ko gero, nėra rožinės, nes Europos suklestėjimo pagrindas tikrai bus technologiniai mokslai, inovacijos, nauja gamyba, nauja inovatyvi pramonė. Kita vertus, mes turime aiškiai suprasti, kad socialiniai mokslai yra tai, kas suteikia visiems technologiniams mokslams teisybės. Todėl tam tikrai pusiausvyra, bendradarbiavimas tarp šitų dviejų sričių turėtų išlikti, jis turėtų būti palaikantis visuomenės balansą, nes be demokratijos suvokimo, visuomenės auklėjimo, tikslų įvardinimo, valstybės tikslo įvardinimo šis pramonės gamybos pajėgumų didinimas neduos tokio efekto, kokio visi žmonės Europoje nori. Manau, jog balansą bandysime rasti", - kalbėjo ministras.

Vis dėlto jis pabrėžė, jog Lietuvoje būtina remti technologinius mokslus. Turime apie 1440 stojančiųjų į profesines mokyklas su aukštuoju mokslu, pusė jų iš kolegijų, pusė iš universiteto. Jie atėjo prie "žemiškų" specialybių: kirpėjai, virėjai, suvirintojai ir pan. Ir šis kontingentas yra iš socialinių ir humanitarinių mokslų. Pasakyti, kad visi stokit į tuos mokslus negalima, bet balansas turi šiek tiek daugiau būti pakreiptas technologinių mokslų link nei buvo iki šiol", - teigė ministras.

Kalbėdamas apie socialinių, humanitarinių ir technologinių mokslų bendradarbiavimą, D. Pavalkis akcentavo tarpdiscipliniškumo būtinybę.

"Baigia žmogus kokius nors technologinius mokslus ir jam reikia vadovauti kažkokiam kolektyvui. Ant jo technologinių mokslų viršaus uždėjus vadybos pagrindą, jis būtų puikus specialistas. Šitoj plotmėj socialiniai mokslai tikrai turi ateitį ir jų tarpdisciplininis bendradarbiavimas yra tai, kas padės tiek technologiniam, tiek socialiniam mokslui rasti geresnes perspektyvas", - sakė ministras.

Konferencijos atidaryme dalyvavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad socialinių ir humanitarinių mokslų suteikiama patirtis leidžia derybomis, bendradarbiavimu, komunikavimu, o ne ginklais spręsti konfliktus, siekti taikos ir darnos. Šie mokslai ir jų studijos suteikia žmogui ir visuomenei bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas, platų kultūros suvokimą ir humanistinį požiūrį į pasaulį.

„Viskas kyla iš žmogaus, iš visuomenės. Todėl būtent socialiniai ir humanitariniai mokslai padeda žmogui pažinti save ir savo aplinką, suvokti savo egzistencijos prasmę, lūkesčius ir savo vietą pasaulyje. Socialinių ir humanitarinių mokslų atstovų indėlis svarbus ir mūsų visų gerovei, nes jų idėjos ir entuziazmas tiesia kelią į modernią ir stiprią Europą", - sakė Prezidentė.

Renginio atidaryme Europos mokslo tarybos prezidentė dr. Helga Novotni (Helga Nowotny) H. Novotni teigė, jog lyginant su tiksliaisiais mokslais, socialinių ir humanitarinių mokslų įvaizdis viešame diskurse dažnai yra miglotas. Vis dėlto tokios disciplinos kaip archeologija, sociologija, literatūra, lingvistika, demografija ar ekonomika sukuria žinias apie mūsų praeitį, formuoja mūsų tapatybę dabartyje ir brėžia gaires ateičiai. Todėl socialiniai ir humanitariniai mokslai yra itin svarbūs trapioje Europos ateityje.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja prof. Rūta Petrauskaitė kalbėjo, jog universitetai ruošia ne specialistų kalvę, o išsilavinusius, sugebančius mąstyti, vertinti demokratiją ir valstybę, piliečius, todėl socialiniai ir humanitariniai mokslai yra reikalingi.

Tarptautinės konferencijos "Socialinių ir humanitarinių mokslų horizontai" tikslas - nuspręsti, kokį vaidmenį socialiniai ir humanitariniai mokslai vaidins ateities Europos Sąjungoje bei nustatyti gaires didžiausioje pasaulyje mokslinių tyrimų programoje "Horizontas 2020". Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai skirtas renginys dėl mokslo ateities ir jo finansavimo savo forma neturi precedentų.

Konferencijos pabaigoje bus pasirašyta "Vilniau deklaracija", kuri padės pagrindą socialinių ir technologinių mokslų integravimui. Konferencijos pirmininkė prof. dr. H. Novotni parengtą deklaraciją iškilmingai įteiks ministrui D. Pavalkiui, kuris ją perduos Europos Tarybai. Konferencijoje viso dalyvauja apie 400 dalyvių iš visos Europos.