Justas Žemgulys: "Iš penkių šimtukų tikėjausi keturių"

Pasak Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės Saulės Vingelienės, šiemet visoje Lietuvoje tokių rezultatų - vos keturi. Po penkis šimtukus pelnė abiturientai iš Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės bei Klaipėdos. Puikiai išlaikiusių keturis egzaminus yra kiek daugiau - 18 moksleivių. Šie gabūs abiturientai vakar buvo kviečiami apsilankyti neseniai Vilniuje atidarytuose Valdovų rūmuose, kur juos pasveikino premjeras Algirdas Butkevičius.

J. Žemgulys neslepia, kad toks puikus rezultatas dideliu siurprizu netapo. Ne kartą puikiai pasirodęs olimpiadose, vaikinas iš penkių šimtukų tikėjosi gauti keturis - matematikos, anglų kalbos, informacinių technologijų ir fizikos.

"Abejojau tik dėl lietuvių kalbos egzamino - manau, galėjau gauti bet kokį balą nuo šešiolikos iki šimto", - šypteli vaikinas.

Taip puikiai egzaminus išlaikiusio abituriento laukia turbūt kiekviena aukštoji mokykla. Ar jau žinai, kur rudenį tęsi mokslus? - klaipėdiečio pasiteiravo "Vakarų ekspresas".

Jau įstojau į Edinburgo universitetą, kur studijuosiu informatiką ir fiziką. Visuomet mąsčiau apie šių krypčių studijas, tad sužinojęs, kad užsienyje įmanoma suderinti abi programas, priėmiau sprendimą bandyti stoti būtent ten. Deja, Lietuvoje tokios perspektyvos nėra - dviejų specialybių kombinuoti negalima, nebent norėčiau studijuoti aštuonerius metus (juokiasi. - Aut. past.). Universitetas, kurį pasirinkau, pasižymi puikiais reitingais, tad įstojimo sąlyga buvo išlaikyti matematikos bei kitus du pasirinktus egzaminus gaunant ne mažiau nei 90 balų.

Streso nebuvo

Jeigu reikėjo trijų egzaminų, kodėl pasirinkai laikyti net penkis? Ar nebuvo truputį baisu?

Priežastys buvo kelios. Visų pirma, universiteto pasiūlymas reikalavo puikiai išlaikyti tris egzaminus, tad nenorėjau rizikuoti - šiek tiek abejojau dėl lietuvių kalbos rezultato. Neišpildęs bent vieno reikalavimo iškart netekčiau galimybės įstoti. O ir šiaip egzaminus rinkausi tų dalykų, kurie man patinka, tad didelio streso nepatyriau, pasitikėjau savo jėgomis.

Kuris iš laikytų egzaminų tau pasirodė pats sunkiausias?

Sunku būtų atsakyti objektyviai - daugiausiai abejonių kėlė subjektyviai vertinamas lietuvių kalbos egzaminas, tad nežinojau, ko galiu tikėtis. Sunkesnės nei tikėjausi man pasirodė nebent fizikos užduotys.

Šiandien moksleiviai neretai skundžiasi, kad vien protingos galvos geram įvertinimui neužtenka - reikia įdėti labai daug pastangų. Kaip manai - tavo rezultatą nulėmė nuoseklus darbas ar tiesiog išskirtiniai gabumai?

Prisipažinsiu, nuoseklus ruošimasis yra vienas tų dalykų, kurie į mano sugebėjimų sąrašą nepatenka (juokiasi - Aut. past.). Iš tikrųjų rimčiau ruošiausi tik fizikos egzaminui, kartotis pradėjau iki jo likus savaitei. Kitiems egzaminams užteko šį tą pasižiūrėti likus dienai dviem. Išimtimi pavadinčiau nebent matematiką, nes buvau išsprendęs visų pastarųjų dešimties metų egzamino užduotis.

Savarankiškai, niekieno nepaskatintas?

Matematikos mokytojas buvo pasiūlęs knygelę ir rekomendavo kas savaitę išspręsti bent po vieną užduočių rinkinį. Aš išspręsdavau po tris, kartais keturis - man tai malonumas, mėgstu narplioti matematines problemas. Spausti savęs tikrai neteko. Tam tikra prasme net esu vienas didžiausių pamokų praleidinėtojų. Tiesa, ne specialiai - tiesiog dalyvauju įvairiuose projektuose ir tenka daug keliauti. Su mokytojais dėl to konfliktuoti neteko, o ir mano pažymiai nė kiek nenukentėjo.

Esu įsitikinęs, kad aukštų rezultatų siekti norintys mokiniai visų pirma turi stengtis patys. Niekada nesu ėjęs pas jokį korepetitorių, o šiandien daugelis galvoja, kad pasimokius papildomai balas automatiškai šoks dvidešimčia punktų į viršų. Taip nėra. Mokiausi geriausioje miesto gimnazijoje, mokytojai čia puikūs. Galbūt tik Vilniaus licėjuje ar Kauno technologijos universiteto gimnazijoje moksleiviams skiriama daugiau individualaus dėmesio, dažniau skatinama dalyvauti olimpiadose bei papildomai tobulintis.

Mokosi japonų kalbos

Daug keliauji, puikiai mokaisi - ar lieka laiko hobiams?

Žinoma. Vienas mano hobių yra debatai, dalyvaujant debatuose teko apkeliauti daug šalių. Domiuosi politikos naujienomis, dalyvauju Mokomajame Europos Parlamente, mokausi japonų kalbos - su būsima studijų kryptimi nėra susijęs nė vienas iš šių užsiėmimų. Tikiu, kad viską galima puikiai suderinti, gilintis į daugybę veiklų, tačiau gerbiu ir tuos, kurie siekia tapti vienos srities specialistais. Save vadinu generalistu - žmogumi, kuris stengiasi kuo daugiau išmanyti apie viską.

Ar pomėgis dalyvauti debatuose nepaskatino galvoti apie politinę karjerą?

Neatmetu ir tokio kelio - galbūt grįšiu į Lietuvą, dirbsiu Energetikos ministerijoje. Vaikystėje svajojau apie daug ką - kareivio, astronauto karjerą... Šiuo metu mane labiausiai traukia matematiniai, o ne politiniai mokslai. Dabar galvoju, kad su savo specialybe galėčiau dirbti bet kurioje šalyje bet kuriai šaliai. Perspektyvos didelės, tad nenoriu savęs riboti.

Dirbtinis intelektas ir lazeriai...

Šiemet abiturientai itin daug kalbėjo apie naują kriterinę vertinimų sistemą, netikėtas egzaminų užduotis. Kaip vertini tokius pokyčius?

Iš tiesų daug kartų keičiau savo nuomonę dėl kriterinės vertinimo sistemos - neapsisprendžiau, ar ji geresnė, ar prastesnė, bet dabar manau, kad ji adekvati, nes tiksliau parodo, kiek mokinys turi žinių. Įvertinimas nebepriklauso nuo bendro išlaikymo lygio. Manau, pagrindinis šios sistemos pliusas - psichologinis, nes gali iškart pasitikrinti juodraštį, susiskaičiuoti balus. Antras pranašumas - šiemet sistema buvo iš esmės palanki mokiniams, nes įprastomis sąlygomis šimto balų riba jokiam egzaminui nekrinta žemiau nei 93 taškai.

Nuvylė nebent lietuvių kalbos bei informacinių technologijų egzaminai. Pirmąjį siūlyčiau padalinti į dvi dalis - visiems privalomą gramatikos bei filologams skirtą rašinio. Tai padėtų pakelti moksleivių raštingumą, o dabartinei sistemai trūksta objektyvumo. Be to, filologai juk nelaiko jiems nereikalingo fizikos egzamino, tad ar situacija nėra analogiška su rašinių rašymu, jeigu daugelis tų įgūdžių nepanaudos? Informacinių technologijų egzamine šiemet buvo per daug užduočių, skirtų teksto redagavimui bei skaičiuoklei. Tam prireikė daug laiko, nors jį buvo galima geriau išnaudoti programavimui - juk dėl būsimųjų programuotojų šis egzaminas ir egzistuoja.

Paskutinis klausimas - kokį save įsivaizduoji po penkerių metų?

Manau, dirbsiu, kad užsidirbčiau pinigų magistro studijoms (juokiasi. - Aut. past.). Norėčiau baigti dvi magistro programas - vieną fizikos, kitą informatikos. Galbūt su tam tikra pakraipa, nes be pagrindinės srities galima gilintis į dirbtinį intelektą, lazerius, atominę energetiką... Ko labiausiai norėsiu - sužinosiu per kitus ketverius metus.

INFORMACIJA

Šiemet Lietuvoje, be J. Žemgulio, penkis egzaminus šimtukais išlaikė Mariušas Voitkunas iš Vilniaus rajono Rudaminos F. Ruščico gimnazijos, Karolina Koženiauskaitė iš Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos ir Mažeikių "Gabijos" gimnazijos abiturientė Martyna Štakonaitė.

Po keturis šimtukus gavo 18 abiturientų, po tris - 69 laikiusieji brandos egzaminus. Dar 226 abiturientai aukščiausiais balais išlaikė po du, 1218 - po vieną valstybinį brandos egzaminą. Iš viso aukščiausią - 100 balų - įvertinimą gavo per 1,5 tūkst. mokinių. Tai beveik dvigubai daugiau nei pernai.