Pakeistos 2014 metų priėmimo į universitetines studijas sąlygos kelia mokinių ir mokytojų nepasitenkinimą. Abiturientai nuo kitų metų turės laikyti kalbos lygio nustatymo testą.
Be to, universitetai, siekdami mažinti profiliavimo bendrojo lavinimo mokyklose įtaką, pareiškė ketinimą nuo 2015 metų iš stojančiųjų į socialinių, humanitarinių, menų dalykų studijų programas reikalauti pasirengimo ir tiksliųjų mokslų srityje. O iš stojančiųjų į fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijų programas bus reikalaujama žinių iš socialinių, humanitarinių ir menų dalykų.
Pedagogai, moksleiviai ir jų tėvai baiminasi, kad tokios sąlygos - sunkiai įgyvendinamos. Esą paskutinių klasių moksleiviai nespės pasirengti artėjantiems išbandymams.
Vakar įpykę moksleiviai net surengė piketą prie Vyriausybės rūmų. Jie protestavo prieš ministerijos planus nuo 2014 m. keisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką.
Tuo tarpu universitetų profesoriai sako, kad pokyčiams švietimo sistemoje pats laikas, nes mokiniai į aukštąsias mokyklas ateina stokodami elementariausių žinių. Humanitarinių mokslų atstovai nemoka matematikos, fizikos, chemijos, o „tiksliukai“ - kalbų ir istorijos.
Tikslieji dalykai nepatrauklūs
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius Pranas Žiliukas sako, kad sistema, kai mokiniams leista pasirinkti, kokių dalykų mokytis aukštesnėse klasėse, jau paliko neigiamų padarinių.
Vienuoliktokai atsisako tų dalykų, kurie jiems per sudėtingi. Pavyzdžiui, chemijos, fizikos ar biologijos.
„Yra gimnazijų, kuriose išvis nerasi aukštesnių klasių moksleivių, besimokančių matematikos, fizikos, chemijos išplėstiniu kursu“, - sakė P.Žiliukas. Jis taip pat pridūrė, kad dėl laisvo dalykų pasirinkimo sistemos be darbo liko daug tiksliųjų, gamtos dalykų pedagogų. Darbo krūviai mažėja matematikams, fizikams ir chemikams.
Be to, ir pačių moksleivių galimybės tampa ribotos. Nekrimtę gamtos ir tiksliųjų dalykų abiturientai nesiryžta laikyti šių dalykų egzaminų, todėl visi masiškai stoja į socialinius mokslus.
„Matematikos valstybinį egzaminą šiemet laikė tik 38 proc. visų kandidatų, chemijos - 6,9 proc., fizikos - 6,8 proc., informacinių technologijų - tik 4 proc. Kaip mums rengti aukštosiose mokyklose specialistus? Pasirengusiųjų studijuoti šiuos mokslus mažai. Juk šimtai milijonų investuota į mokslo slėnius. Kas ateis į juos dirbti? Jei dar porą metų šios problemos nespręsime, baisu ir atsakyti, kas bus... Nepamirškime, kad abiturientų skaičius mažėja. Jei kalbėsime apie specialistų rengimą, jau nebelieka žaliavos daugeliui valstybės sektorių“, - kalbėjo P.Žiliukas.
Jo nuomone, mokiniai mokyklose turėtų būti mokomi įvairesnių dalykų: „Mokyklos galėtų nežaisti savo interesų lauke, o pasižiūrėti į valstybės interesus, pagalvoti apie valstybės ateitį“.
Žinių lygis prastėja
P.Žiliukas teigia, kad ne tik technologinių mokslų specialistų trūkumas kelia nerimą, bet ir mažėjanti moksleivių erudicija.
„Bendrojo ugdymo supaprastinimas virto grėsme, nes jis vienpusiškas. Mokiniai jau dešimtoje klasėje spėja nusiraminti, kad viskas baigta, asmenybė subrandinta, visos žinios sukauptos, belieka tik dvejus metus rengtis stojimui į tam tikrą studijų programą“, - kalbėjo asociacijos prezidentas.
Ilgą laiką pašaipiai žvelgę į amerikiečius, nemokančius geografijos, pasaulio istorijos, patys turėtume susirūpinti. Pasak P.Žiliuko, Lietuvos moksleivių žinių lygis prastėja. Tą rodo ir kasmet skelbiami tarptautinio mokinių tyrimo rezultatai.
Štai po 2009 metais atlikto Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo paaiškėjo, kad Lietuvos penkiolikmečių gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo rezultatai prastesni už tyrime dalyvavusių 65 šalių vidurkį. Pagal skaitymo gebėjimus Lietuva iš 65 šalių užėmė 40 vietą (Estija buvo 13-a, Latvija - 30-a, Rusija - 43-ia).
Gamtamokslinis Lietuvos mokinių raštingumas įvertintas 33-a vieta, kai Latvija buvo 31-a, Estija - 9-a. Pagal matematinį raštingumą Lietuva užėmė 37-ą vietą (kaimynai mus aplenkė ir šioje srityje - Estija buvo 17-a, Latvija - 36-a).
P.Žiliukas sako, kad dėl mokinių vienpusiško parengimo kenčia ir aukštosios mokyklos: „Štai mūsų universitetas pirmame kurse organizuoja papildomus kursus, kad pirmakursiai įgytų šiek tiek matematikos, informacinių technologijų žinių“.
KTU studijų prorektorius taip pat priduria: „Specialistas turi būti labiau išprusęs. Labai norisi, kad socialinių mokslų specialistas būtų ragavęs matematikos. O dabar aukštosioms pirmais studijų metais tenka taisyti vidurinio kurso spragas. Vadybininkai turi mokėti ir matematikos. Kas bus, kai gaus sąskaitą faktūrą ir nesusigaudys, kas tai per daiktas“.
Reikia pratintis mokytis
P.Žiliukui antrino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas. Jis taip pat pastebi, kad į aukštąsias įstojusiems studentams trūksta žinių iš vidurinės mokyklos kurso.
„Mums, kaip technologijos universitetui, norisi, kad ateitų moksleivis, gerai mokantis ir matematiką, ir fiziką, ir chemiją. Tačiau ir inžinieriams lietuvių ar užsienio kalba turi būti ne mažiau svarbios. Nesinori sakyti, kad moksleiviai ateina nepasirengę, tačiau jų žinios kartais nepakankamos. O taip yra todėl, kad jie tam tikrų dalykų tiesiog nesimokė“, - sakė A.Daniūnas.
Universiteto rektorius įsitikinęs, kad dėl privalomo anglų kalbos lygio testo abiturientams nederėtų nerimauti, nes prie sunkumų gyvenime reikia pratintis.
„Mane stebina, kai sako, kad jaunas žmogus pervargsta. Sutikime, kad gyvenimas yra nelengvas. Prie to nelengvo gyvenimo žmogus turi būti pratinamas. Keturi ar penki egzaminai - ne čia esmė. Jei moksleivis paskutiniais metais skiria laiko mokymuisi, viskas bus gerai. Juk egzaminui nereikia išmokti nieko, ko nėra programoje. Jei žmogus normaliai mokėsi matematikos kursą, jis išlaikys ir valstybinį egzaminą. O jei tikimasi visą programos kursą įveikti per paskutinį mėnesį, galbūt jam bus sudėtinga“, - kalbėjo A.Daniūnas.
Vadybininkai Lietuvos neišgelbės
Pasak VGTU rektoriaus, technologinių mokslų specialistų poreikis Lietuvoje didėja, tačiau abiturientai vis vien mieliau renkasi socialinių mokslų kryptį, neatsižvelgdami į darbo rinkos tendencijas.
„Pastaruosius 10-15 metų žmonės į technologinius mokslus nelabai verždavosi. Žiniasklaidoje, visuomenėje, aplinkoje buvo formuojama nuomonė, kad vadybininkai gali viską padaryti, sukurti Lietuvai aukštą pragyvenimo lygį. Deja, gyvenimas parodė, kad yra kitaip. Geriausias to pavyzdys - Vokietija. Štai ten technologiniai mokslai, inžinerija ir visuomenės, ir studijuojančiųjų yra priimami labai rimtai. Mes matome, kokią vietą Vokietija užima technologijų srityje“, - sakė A.Daniūnas.
Tačiau ar įmanoma moksleivius įtikinti, kad tapę vadybininkais, ekonomistais teisininkais, darbą jiems surasti bus sunkiau? Aukštosios mokyklos vadovas sako, kad socialiniai mokslai ir ateityje išliks populiaresni. „Visame pasaulyje į socialinius mokslus veržiasi daugiau žmonių. Žinoma, ne tiek, kiek Lietuvoje. Mes norų ir mąstymo negalime pakeisti, pasakyti, ką jie turi rinktis ir ko ne. Bet galime jiems kalbėti apie tai, ko reikia rinkoje. Jie turi įsiklausyti, ką sako pramonininkai“, - teigė A.Daniūnas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą