Prieš taupymo rykštę - ir argumentais, ir streikais

Kai kurių mokyklų vadovų nuomone, situacija dar nėra buvusi tokia prasta ir kupina įtampos. Anot pedagogų atstovų, ministerija vengia dialogo ir taiko dvigubą standartą, mažindama vidines išlaidas bei asignavimus.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius savo ruožtu akcentuoja, kad į pageidavimus įsiklausoma: tai turėtų iliustruoti faktas, kad šiemet biudžete 4 proc. sumažinus viešąsias išlaidas, iš mokinio krepšelio lėšų atimta "tik" 1,5 proc. Realiai - apie 30 mln. litų.

Milijonu mažiau

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus Švietimo įstaigų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės Vidos Brazienės, 95 proc. mokinio krepšelio lėšų skiriama švietimo įstaigoms ugdymo procesui organizuoti, o likusius 5 proc. pagal mokinio krepšelio metodiką savivaldybės administracija paskirsto brandos egzaminams organizuoti bei vykdyti, mokyklų išoriniam vertinimui organizuoti, neformaliajam vaikų švietimui, psichologinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir ugdymo formų įvairovei bei prieinamumui užtikrinti.

Pastaroji, savivaldybei skiriama, mokinio krepšelio dalis šiemet sumažinta 1 proc.

Šiems metams uostamiesčio švietimo įstaigoms pagal metodikoje nustatytą sutartinio mokinio apskaičiavimo koeficientą paskaičiuotas mokinio krepšelis sudarė 105,688 mln. litų, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pritaikius taupymo procentą, jis sumažėjo iki 104,608 mln. litų.

Taigi skirta 1,08 mln. litų mažiau nei priklausytų pagal mokinio krepšelio metodiką.

Anot pokalbininkės, skaudžiausiai milijono netektį turėtų pajusti progimnazijos ir pradinės bei pagrindinės mokyklos. Priežastis - mokinio krepšelio skaičiavimo metodikoje nustatytas per mažas sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientas.

Ugdymo prieinamumui šiose įstaigose užtikrinti įprastai buvo skiriama papildomų lėšų iš savivaldybės administruojamų 5 proc. Tačiau, sumažinus šias lėšas iki 4 proc., smarkiai sumažėjo ir galimybė jomis užlopyti skyles.

Ne ką linksmesnė situacija ir rajonuose, kurių savivaldybės gauna 6 proc. krepšelio lėšų, tačiau ir tai negelbsti. Klaipėdos rajone švietimui šiemet skirta 29,84 mln. litų - 353 tūkst. litų mažiau nei buvo numatyta iki taupymo žirklių.

"Turime pripažinti, kad daugelyje švietimo įstaigų pedagogai už tą patį darbą gaus mažesnį atlyginimą", - sakė rajono administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

---

Atlygis - ne pagal kvalifikaciją

"Kol kas didelio streso nejaučiame, o kaip bus po rugsėjo 1-osios - dar neaišku, - sakė uostamiesčio "Gabijos" progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Aušra Gavšinienė. - Biudžetas nėra smarkiai sumažintas, be to, esame nedidelė mokykla, turime nedaug tuščių vietų, tad tikimės susitvarkyti." Šią progimnaziją lanko 334 moksleiviai.

Anot 181 mokinių ir 32 pedagogus turinčios Tauralaukio progimnazijos direktorės Onos Šalkauskienės, mokytojų algoms krepšelio lėšų užtenka. "Kiek mažiau yra lėšų aplinkai, tačiau žiūrėsime, kaip šią situaciją išspręsti", - sakė direktorė.

Daugiau mokinių - netoli 560 ugdytinių - ir 49 pedagogus turinti Prano Mašioto gimnazija Naujuosius metus pasitiko liūdnomis nuotaikomis. "Metus baigėme turėdami skolų, nuogąstauju, kad jų neišvengsime ir šiemet", - sakė mokyklos vadovė Janina Grigienė.

Anot direktorės, pasitinkant naująjį taupymo etapą, mokytojams teko sumažinti atlyginimų koeficientus. Pedagogų atlyginimai realiai sumažėjo 2-3 proc. Mokyklos vadovei apmaudu, kad kompetentingi pedagogai, kurių gretose - nemažai mokytojų metodininkų, negali gauti kvalifikaciją atitinkančio atlygio. "Išeina, kad specialistai tobulinasi tik dėl moralinio pasitenkinimo", - karčiai kalbėjo direktorė.

Pokalbininkės teigimu, svarstoma atsisakyti ir vieno direktoriaus pavaduotojo etato, mažinti mokytojų darbo valandas, skirtas vadovauti klasėms, bei trumpinti laiką, skirtą papildomiems darbams. "Įgyvendinti pokyčius planuojame nuo rugsėjo 1-osios, dabar, įsibėgėjus ugdymo procesui, nesinorėjo įnešti sumaišties", - teigė J. Grigienė.

Analogiškų priemonių ketina imtis ir Klaipėdos rajone, Dituvoje veikiančios pagrindinės mokyklos, kurioje žinių semiasi 138 moksleiviai, administracija. Anot direktorės Inos Kazlauskaitės, vadovaujantis galiojančia mokinio krepšelio skaičiavimo metodika, mokyklos pedagogų atlyginimams šiemet trūksta 47 tūkst. litų.

"Teoriškai galima į algų fondą perkelti lėšas, skirtas mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir vadovėliams pirkti, tačiau užtikrinti geros mokymo kokybės be pedagogų žinių bei mokymo priemonių neįmanoma", - sakė I. Kazlauskaitė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius teigė, kad situacija rajono švietimo įstaigose - skirtinga: vienoms skirtų mokinio krepšelio lėšų pakanka, kitos jaučia nedidelį trūkumą, tačiau yra ir tokių, kurių pedagogams greičiausiai teks nusistatyti minimalų atlyginimų koeficientą. Solidarizuodamiesi su darbuotojais, minimalų koeficientą renkasi trijų rajono mokymo įstaigų vadovai - klausimas dėl jo skyrimo bus svarstomas šio mėnesio rajono Tarybos posėdyje.

---

Ruošia streiką

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos susivienijimas jau planuoja įspėjamąjį streiką, kurį ketina surengti vasario 21 d. Šiandien Klaipėdoje vyksiančioje spaudos konferencijoje profsąjungos poziciją pristatys jos pirmininkas Eugenijus Jesinas ir Klaipėdos profesinio susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė.

L. Juknienė skubėjo paneigti ministro G. Steponavičiaus pasisakymą, esą įspėjamasis streikas tėra profesinių sąjungų tarpusavio nesutarimo rezultatas ir vienos iš 5-6 šio tipo organizacijų iniciatyva. "Jokio susipriešinimo nėra - ir didžiausios profsąjungos ruošiasi streikui", - teigė ji.

Pokalbininkės teigimu, dar gruodžio 6-ąją surengę mitingą Vilniuje, profsąjungiečiai buvo pakviesti susitikti su švietimo viceministru Vaidotu Baciu, kuris užtikrino, kad pedagogai nenukentės ir kas minėtasis 1 proc. bus nurėžtas ministerijos vidinio finansavimo sąskaita. Tačiau jau kitą dieną ŠMM paskelbė mažinsianti asignavimus.

"Skaičiavimo metodika yra neracionali, tad, vadovaujantis ja, lėšų pristigs net gana didelės, po 700-900 mokinių turinčios pagrindinės mokyklos ir progimnazijos. Kaimo mokyklos neišsilaikys, o miesto ugdymo įstaigose ėmusis stambinti klases, nukentės mokymo kokybė", - sakė L. Juknienė.

Pedagogės nuomone, sunkmečiu galima būtų atsisakyti brangių išorinio mokyklų veiklos vertinimo paslaugų ir panašių nebūtinų išlaidų. Profsąjungos atstovės požiūriu, reikėtų panagrinėti, kaip paskirstomas finansavimas meno bei profesinėms mokykloms. "Be to, ko gero, reikalaujamus sutaupyti 4 proc. viešųjų išlaidų ŠMM galėtų surinkti vien apkarpiusi vidines išlaidas", - svarstė pokalbininkė.