Viena iš konkurso finalininkių sakė net nežinojusi, kad yra nominuota, bet patikino, kad dėmesys ir veiklos įvertinimas yra labai svarbu. "Manau, labai gražu, kad privatus sektorius taip siekia paskatinti jauną žmogų, pastebėti jo pasiekimus. Jaunam žmogui to įvertinimo labai norisi. Manau, kad bet kuris iš finalininkų yra vertas šios stipendijos", - pabrėžė A. Abramovičienė.
Agne, jūsų nominacija iš esmės skambėjo "už meilę Klaipėdai". Kokia yra ta veikla, kad žmonės ją mato būtent taip?
Kai pradėjau savo nemokamas ekskursijas įvairiausiais maršrutais, nežinojau, kas iš to išeis. Tačiau dabar matau, kad ji net sukėlė šiokią tokią ekskursijų ir ekskursautojų bangą. Dabar tai darau ne viena, atsirado ir daugiau tokių gidų. Manau, kad šiek tiek prisidėjau ir prie didesnio žmonių domėjimosi savo miestu. Vietiniai žmonės sako, kad tiek metų čia gyvena, bet daug ko nežino, tos ekskursijos padeda atrasti kitokią Klaipėdą. Taip, aš myliu šitą miestą, jo istoriją, turbūt žmonės tai jaučia.
Kiek skirtingų maršrutų turite?
Dabar jau septynis, vienas iš jų - Palangoje. Naujausia ekskursija - į laivų muziejų, kadangi šiemet minimi Didžiojo elingo metai. Muziejuje, kur dirbu, yra trys skirtingos temos, o su vaikais - ir edukacinės programos, kurių kiekviena turi savo temą.
Ar nesusipainioja skirtingų ekskursijų informacija?
Manęs kartą kolega paklausė, kiek skirtingų ekskursijų galėčiau per dieną pravesti. Atsakiau, kad visas. Būna sunkiau ne dėl ekskursijų turinio, bet dėl auditorijos. Pavyzdžiui, vieną dieną muziejuje pusę vienuolikos turėjau vesti ekskursiją NATO karininkams, o vienuoliktą - priešmokyklinukams. Visa ekskursijų informacija yra suarchyvuota galvoje, tereikia atsidaryti reikiamą stalčiuką.
Kuri ekskursija atrodo pačiai mieliausia, įdomiausia?
Tikriausiai pati pirmoji, kurią pradėjau vesti prieš trejus metus - "Nuo Mėmelio iki Klaipėdos". Ji buvo pirmasis kūdikis, dėl to tikriausiai mieliausia. Tačiau ji dabar jau yra pasikeitusi, kitokia, nei buvo pradžioje. Kiekvieno naujo maršruto atsiradimas pakeičia buvusius.
Kurį maršrutą buvo sunkiausia paruošti, teko ilgiau ieškoti dar negirdėtų faktų?
Buvo iššūkis paruošti naująjį maršrutą apie laivų statybą, bet ilgiausiai truko Liepų gatvės ekskursijos gimimas. Tai turėjo būti visai kitoks maršrutas, apie karališką miestą, bet dėliodama informaciją pamačiau, kad viskas yra vien apie Liepų gatvę. Tada kaip tik buvau išėjusi iš darbo Klaipėdos savivaldybėje ir ruošdama maršrutą labai daug vaikščiojau Liepų gatve. Mano draugė net sakė: "Žmonės pradės galvoti, kad tu ilgiesi darbo Savivaldybėje, nes vis zulini Liepų gatvę."
Klaipėdoje yra nemažai senų, bet apleistų pastatų, byra ir paveldu laikomi pastatai, taip pat ir senamiestyje. Tikriausiai vesdama ekskursijas tokių matote ne vieną?
Yra daug spąstų, daug trukdžių norint tvarkyti paveldo objektus. Tiesą sakant, net nežinau, kas yra atsakingi už tokių pastatų fasadų tvarkymą, kas jais turi rūpintis. Mane liūdina atsakingo požiūrio į paveldą nebuvimas, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo gimnazija ir jos "euroremontas", pastatų nugriovimai. Man asmeniškai gaila, kad dažnai, jeigu susidėvi kultūros paveldo objektas, pastatom naują, o seną paliekame irti, kas nutiko ir su Jūros gatvėje esančiais buvusiais teismo ir kalėjimo pastatais, uosto teritorijoje taip pat yra praradimų. Mes jau sovietmečiu daug praradome, pokariu buvo didžiuliai praradimai, bet atvažiavę nauji žmonės Klaipėdos nelaikė savo miestu, norėjo išsivalyti griuvėsius. Bet yra ir gražių pavyzdžių - Klaipėdos universiteto miestelis, kuris yra gražiai sutvarkytas, "Vakarų ekspreso" redakcijos pastatas, kuris yra vienintelis išlikęs istorinis M. Mažvydo alėjos pastatas, nemažai gražiai sutvarkytų pastatų Liepų gatvėje.
Ar nepavargstate nuolat kalbėti ir darbe muziejuje, ir savo rengiamose ekskursijose?
Namiškiams lengviau, kai grįžtu namo išsikalbėjusi (juokiasi - aut. past.). Jeigu nepatiktų, to nedaryčiau. Kalba yra labai įdomus įrankis, su kuriuo galima įvairiai laviruoti, ypač gimtąja kalba. Tai kaip tapyba ar muzika, nes galima įvairiai konstruoti pasakojimą. Man tai teikia malonumą.
Kam panaudotumėte stipendiją, jeigu ją gautumėte?
Manau, didžiąją stipendijos dalį ar net ją visą panaudočiau kelionėms, nes tai svarbi mano, kaip gidės, profesinės edukacijos dalis. Geram gidui "virti savo sultyse" nepakanka, reikia pamatyti, kaip yra kitur.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą