Jaunatvišku optimizmu ir energingumu spinduliuojanti Ligita Motiejauskaitė tapo viena iš konkurso "Švyturio Klaipėdos ateities stipendijai" gauti finalininkių.
Patekote į konkurso "Švyturio ateities stipendija" finalinį penketuką. Ar džiaugiatės tokiu skaitytojų palaikymu?
Mane be galo džiugina didžiulis aplinkinių, draugų, pažįstamų ir kolegų palaikymas. Emocijos labai geros ir be galo džiaugiuosi, kad buvau nominuota. Tikrai buvau nustebusi, kiek šaunių žmonių susivienijo palaikant visus šiuos didžius talentus. Labai džiugu, kad finalinis penketukas yra unikalus, su daug skirtingų sričių ir unikalių žmonių, tad jei būtų galimybė, norėčiau, kad visi finalininkai gautų po stipendiją.
Kaip gimė mintis įkurti "Intership Lithuania" organizaciją? Nuo ko viskas prasidėjo?
Labai anksti pradėjau dalyvauti įvairiose jaunimo organizacijose bei veiklose. Tuomet pradėjau kurti mentorystės programas su patarimais jaunimui, kartu dalyvaudama tiek jaunimo organizacijose, tiek profesinėje srityje supratau, kad Klaipėdos regione labai trūksta talentų išlaikymo. Kadangi turime be proto daug jaunų, talentingų žmonių, kurie, nematydami galimybių ar vadovaudamiesi stereotipais, dažnai savo ateitį sieja su užsieniu ar kitais miestais. Pati jau daugelį metų dirbu uoste ir matau, kad galimybių jaunimui tikrai yra, tiesiog galbūt ta kultūra ir komunikacija nėra pakankamai išvystyta. Ši idėja man nedavė ramybės, tad pradėjau kurti planą, kaip būtų galima pasinaudoti savo kontaktais, ryšiu su jaunimu ir kaip galėčiau padėti šią problemą išspręsti. Prieš kiek daugiau nei pusę metų įkūriau ne pelno siekiančią organizaciją "Intership Lithuania". Matome didžiulį susidomėjimą šia programa ir begalinį norą likti Klaipėdoje.
Jaunimas pagaliau pradėjo matyti galimybes, kurios profesine prasme yra tikrai labai didelės, o finansinio atlygio prasme Klaipėda yra aukšto lygio.
Dirbate Klaipėdos uosto įmonėje, tačiau esate ir daugiametė Lietuvos čempionė bei profesionali lengvosios atletikos daugiakovininkė. Kaip siejasi šios labai skirtingos sritys?
Nuo pat jauno amžiaus, nuo 11 metų, pradėjau sportuoti lengvąją atletiką ir visuomet siekiau profesionalumo. Visus metus, kai pradėjau sportuoti buvau Lietuvos rinktinėje, bet taip pat labai norėjau realizuoti save ir profesinėje srityje. Įstojusi į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą supratau, kad noriu savo ateitį susieti ir su uostu. Kadangi esu tikra klaipėdietė, tad labai palaikau šitą kraštą ir visuomet norėjau dirbti tokioje strateginėje, svarbioje įmonėje Lietuvai. Mano svajonė buvo dirbti "Klaipėdos naftoje", kuri užtikrina energetinę nepriklausomybę Lietuvai. Šiuo metu šioje įmonėje esu glaudžiai susijusi su inovacijomis, su uosto veiklos optimizavimu bei skaitmenizavimu. Tai sritis, kuri yra aktuali ne tik "Klaipėdos naftai", bet ir visam uostui.
Turite be galo daug veiklų, tad labai smalsu, kaip viską suspėjate?
Jau tikriausiai nuo mažų dienų mano asmenybė taip susiformavo, kad esu labai veikli, noriu viską suspėti, o ir dabar yra tas amžius, kurį reikia išnaudoti. Visada sakiau - jei yra noro bei turi svajonių, tai reikia jas realizuoti.
Kas jus labiausiai motyvuoja?
Aš visada laikiausi tokios nuostatos, kad viską, ką pati išmokstu, sužinau, noriu perduoti žmonėms, kurie nori tos informacijos. Džiaugiuosi, kad jaunimui galiu būti autoritetas, ir esu be galo laiminga, kai į mane kreipiasi patarimų, pagalbos, man tai yra didžiausia motyvacija - kitų palaikymas ir noras, kad aš jiems padėčiau.
Jei pavyktų laimėti stipendiją, kaip ją panaudotumėte?
Viską išleisčiau savo organizacijai augti, kadangi labai noriu ją plėsti ir kartais tenka dirbti vakarais ar net naktimis vien iš to noro, kad ji pasiektų didžiulį žinomumą ir susikurtų savo bendruomenę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą