Mirusiu laikytas ir po 25 metų atsiradęs praeityje žinomas Lietuvos sporto komentatorius: Rusijoje visko buvo

Įdomiausia, kad A. Paulaitis oficialiai paskelbtas mirusiu, jo mirties data nurodyta 2001 metų sausio 22 dieną. Manoma, kad būtent tada artimieji nuleido rankas ir buvo nutraukta praeityje žinomo sporto žurnalisto paieška. Bet daugelio nuostabai, pasirodo, kad A. Paulaitis tarsi sugrįžo iš numirusiųjų. Prieš kelias savaites jis apsireiškė Rusijoje ir pranešė, kad yra gyvas ir sveikas, gyvena netoli Maskvos ir jau pareiškė norą greitu metu sugrįžti į Lietuvą pas artimiausius žmones.

Bet jo brolis – Kaune gyvenantis, neblogai žinomas kompozitorius, pianistas Kęstutis Paulaitis, sužinojęs tokią žinią ne tiek džiaugiasi, kiek jaučiasi ganėtinai sutrikęs. Jis ir A. Paulaičio sūnus iš Kauno nebežino, kuo dabar pasitikėti – netikėtai parsiradusio giminaičio žodžiais ar teisėsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos pateikta, tačiau itin šykščia informacija.

Žinoma, kad A. Paulaitis šių metų gruodžio 3 dieną telefonu arba elektroniniu paštu per tam tikrus asmenis kreipėsi į Lietuvos ambasadą Maskvoje ir pareiškė, kad nuo 1995 metų gyvena Rusijoje. O dabar pageidauja sugrįžti į Lietuvą. Jis nurodė, kad pandemijos metu prarado visas pajamas ir prašo, kad jo sugrįžimui į gimtinę finansiškai prisidėtų Lietuvoje likę giminaičiai.

Pastarosiomis savaitėmis A. Paulaitis gyvena Rusijoje, Vladimiro mieste, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, su juo galima susisiekti dviem jo artimiesiems skirtame pranešime nurodytais telefonais. Pas ką jis konkrečiai yra prisiglaudęs, negalėjo nieko pasakyti net artimiausios aplinkos žmonės.

Bendradrabiavo su saugumiečiais?

Įdomiausia, kad kone stebuklingai Kalėdoms sugrįžusio A. Paulaičio istorija artimiesiems kelia nemažai klausimų, kodėl tiek metų tylėjęs buvęs sporto žurnalistas atsirado būtent dabar, prieš pat Kalėdas, ir netgi negalėjo jiems konkrečiai telefonu paaiškinti kokia veikla jis 25 metus užsiiminėjo Rusijoje. Kas įdomiausia, kad netikėtai parsiradęs vyriškis neturi su savimi asmens dokumentų, tad artimieji norėtų, kad būtų atliktos visos būtiniausios procedūros, kurios leistų galutinai nustatyti anuomet paslaptingai pradingusio ir dabar netikėtai sugrįžusio A. Paulaičio tapatybę.

Jau šiomis dienomis tarp A. Paulaitį kadaise neblogai pažinojusių asmenų Kaune ėmė sklisti netgi sąmokslo teorijos, kad galbūt 1995 metais iš Lietuvos į Rusijos sostinę Maskvą pasitraukęs A. Paulaitis galėjo būti įsipainiojęs į ne visai švarius reikalus. Kai kas netgi užsiminė, kad galbūt A. Paulaitis paskutinius kelis dešimtmečius turėjo sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. O galiausiai lietuvis Maskvoje tapo niekam nebereikalingas, nuskurdintas, neteko netgi asmens dokumentų ir dabar ketina parvykti į gimtinę.

„Nežinau, kaip situacija klostysis toliau, bet mes neturime nei vietos, nei per koronovirusą lėšų jam išlaikyti. Norėčiau sužinoti, kaip Lietuva ar Vilniaus miestas, kuriame brolis gyveno visą laiką nuo 1968 metų, gali jam padėti duodama socialinį būstą ir mokėdama kažkokią pašalpą. Be to, Vilniuje gyvena jo sūnus, kuriam yra prievolė rūpintis tėvu. Žodžiu, esame tikrai pasimetę“, – neslėpdamas kalbėjo A. Paulaičio brolis K. Paulaitis.

Netikėtai sugrįžusio A. Paulaičio brolis teigė jau kelissyk telefonu bendravo su Rusijoje įstrigusiu broliu. K. Paulaitis neslepia, kad iš savo kuklaus muziko pensijos A. Paulaičiui nusiuntė 150 eurų perlaidą žmonėms, kurie šiuo metu rūpinasi broliu. Nors informacija susidomėjo daugelis Lietuvos žiniasklaidos atstovų, bet išskirtinai mums pavyko trumpam šnektelti telefonu su A. Paulaičiu.

Maskvoje dirbo bilietų išvežiotoju

– Sveiki Antanai, kaip Jums sekasi? Prašau, papasakokite, kur tiek laiko buvote, kadangi Lietuvoje buvote pripažintas mirusiuoju, – šių eilučių autorius pradėjo pokalbį su A. Paulaičiu.

– Taip, situacija tikrai neeilinė... Nežinau, ar galiu labai daug jums viešai pasakoti, nes nenoriu įžeisti Lietuvoje gyvenančių artimiausių žmonių. Buvo pridaryta daug ir mano paties kvailysčių. Prisipažinsiu, kad išvažiavau po to, kai buvau „suvalgytas“ jaunų žmonių ir išmestas iš tuometinės Lietuvos televizijos. Tenai išdirbau beveik 25 metus. Tada kartu dirbo labai žinomas sporto komentatorius Vladas Janiūnas. Girdėjau, kad jis neseniai mirė. Susidarė tokios sąlygos, kad atėjo nauja valdžia ir buvau tiesiog „patrauktas“. Net ir praėjus daugybei metų nenorėčiau įvardinti šitų žmonių pavardžių, bet tuomet atėjo jauni ištroškę valdžios ir šlovės ir tapau nereikalingu.

Netekęs darbo televizijoje, dirbau su Rokiškio sūrių gamintojais. Buvau jų faktinis atstovas. Kai Rusijoje prasidėjo tas bardakas, kai kurios verslo kompanijos ėmė sukčiauti, ir nutrūko mano ryšiai su Lietuva. Paskui Rusijoje patekau į avariją. Padėjau tokiai mergaitei, o praėjus kuriam laikui paaiškėjo, kad ji buvo Maskvos Domodedovo oro uosto apsaugos vado anūkė. Ji man padėjo atsistatyti, ir aš jai padėjau – kurį laiką slaugiau sunkiai sergantį bei judantį jos brolį. Pridariau kvailysčių. Be to, net sunku dabar viską išpasakoti...

– Ką konkrečiai veikėte ir iš ko pragyvenote visą tą laiką?

– Jei netingi – darbo visada susirasi. Jei tu neveiki prieš valstybę – surasi veiklos pragyvenimui. „Juodų“ darbų nedirbau. Visą laiką gyvenau Maskvoje. Gyvenau išsinuomavęs butą. Dirbau kurjeriu, kuris platino bilietus į koncertus. Žmonės užsakydavo bilietus į koncertus, o kurjeriai juos išvežiodavo. Tokia veikla užsiiminėjau ir iš to kuo puikiausiai pragyvenau.

Iki koronaviruso pradžios Maskvoje vyko nemažai renginių, tad bilietų išvežiotojams darbo buvo per akis. Maskva – didelis miestas, o bilietai į įvairius renginius ėjo tarsi pyragėliai. Bet dabartinė situacija Maskvoje dėl pandemijos yra liūdnoka. Vyresnio amžiaus žmonės faktiškai negali laisvai judėti.

– Bet Lietuvoje jau sklando kalbos, kad galėjote bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

– Būsiu visiškai atviras, nedirbau nei su savomis, nei su svetimomis tarnybomis. Patikėkite, neturėdamas jokių asmeninių dokumentų negalėjau net kreiptis į vietos policiją. Tad apie kokias tarnybas galime šnekėti.

– Tai visą laiką gyvenote be asmens dokumentų?

– Tikrai taip. Su Lietuvos ambasada Rusijoje bandžiau susisiekti dar prieš metus. Bet jie vis atsakydavo: „Dabar neturime laiko, kreipkitės vėliau“, ir pan. O paskui prasidėjo koronaviruso reikalai ir čia pasilikau įstrigęs. Gerai, kad geri draugai priglaudė, nes kitaip jau seniai būčiau iškeliavęs tenai, kur neseniai išėjo Vladas Janiūnas...

Miglotai nupasakojo savo dabartinę buvimo vietą

– Teko girdėti netgi kalbų, kad neva dirbote Rusijos jėgos struktūrose.

– Apie tokias kalbas jau seniai esu girdėjęs. Penkiolika metų apie mane sklandė panašios kalbos. Bet pagalvokite logiškai, jei neturiu dokumentų, tai kam aš dirbsiu ir būsiu reikalingas. Nebuvau nei sulaikytas, nei įkalintas. O jei tai būtų buvę – pasiuntinybė būtų turėjusi tokią informaciją. Taigi, nestebina, kad apie mane sklando visokie pletkai. Rusijoje visko buvo, bet man pavyko išvengti nesmagių akistatų su kriminaliniu pasauliu ir kitais „blogiečiais“.

– Pas ką šiuo metu esate apsistojęs?

– Dabartiniu metu gyvenu šalia Maskvos, Vladimiro miesto. Bet tai neturi reikšmės. Dabar sėdžiu kai kuriems žmonėms ant sprando ir dėl to nesijaučiu laimingas. Esu apsistojęs viename užmiesčio name pas draugų draugus. Taigi, laukiu, kada atstatys mano statusą, duos naujus dokumentus ir galėsiu išvažiuoti iš Rusijos. Situacija tragikomiška.

– Bet kodėl tiek metų nebandėte susisiekti su artimiausiais žmonėmis?

– Ne kartą bandžiau susisiekti su artimais žmonėmis, bičiuliais, bet keitėsi jų telefonai. Bandžiau skambinti laidiniu telefonu vieniems ir kitiems. Bet nutiko taip, kad kam skambinau, negalėjau prisiskambinti. Tiesiog vieną dieną likau be ryšio. Paskui sužinojau, kad kai kurie Kaune ir Vilniuje gyvenę seni bičiuliai jau prieš daugybę metų mirė. Ačiū Dievui, aš pats dar smarkiai sveikata nesiskundžiu, tiktai susilpnėjęs regėjimas.

Nepavyko pabendrauti su sūnumi

– Ką planuojate veikti sugrįžęs į Lietuvą?

– Dabar laukiu tiktai dokumentų, kurie vieną dieną bus išduoti. Nereikia nieko planuoti, kol tu nieko negali daryti. Aš nemanau, kad Lietuvoje nėra darbų. Suprantu, kad keičiasi viskas. Bet nuo sargų dar niekas neatsisakė. Tikrai nesvajoju sugrįžęs įsidarbinti dėstytoju ar kitu įtakingu vadovu... Kai buvo 30 metų, turėjau didelių planų ateičiai, o dabar noriu tiktai nusėsti ramiai. Sugrįžęs išsinuomočiau kambarį ir man to užtektų. Visus šiuos metus buvau be jokio darbo, taigi, neturėjau pinigų būtiniausiems reikalams. Labai noriu sugrįžti į Lietuvą, bet bus liūdnoka, jei parvykus reikės patvoryje numirti...

– Ar nepasiilgstate laikų, kai dirbote televizijoje žurnalistu ir bendravote su sporto pasaulio garsenybėmis?

– Kaip galima galvoti apie tai, kas jau yra neįmanoma. Norėčiau pamatyti dabartinius žurnalistus. Norėčiau pažiūrėti, kam iš jų pavyktų surengti žirgų lenktynes su ratukais Butrimonyse, kai tada susirinko bemaž 30-40 tūkstančių žmonių.

1992 metais, kai vyko Barselonos olimpinės žaidynės, atvyko komentuoti V. Janiūnas ir nebuvo reikiamo ryšio. Tada per dvi valandas suorganizavau jam visą reikiamą techniką ir padarėme transliaciją Lietuvai. Per Ameriką suorganizavome mobilųjį telefoną, įrengėme specialią studiją ir transliacija praėjo kuo puikiausiai!

Matau, kaip dabar yra pažengusios technologijos. Bet pastebiu, kad technika smarkiai juda pirmyn, bet tiktai žmogaus mąstymas neina pirmyn. Buvo smagūs laikai, kai dirbau televizijoje. Dar tuometiniais laikais man yra tekę apvažiuoti pusę pasaulio. Buvau Australijoje, Kanadoje, Singapūre, pravažiavau beveik visą Europą. Laisvai kalbėjau angliškai, suprantu latviškai, lenkiškai, vokiškai. Prieš išvažiuodamas į Rusiją gyvenau Vilniuje, Aludarių gatvėje. Mano žmona mirė praėjusiais metais. Manau, kad ji būtų padėjusi kur kas anksčiau sugrįžti į Lietuvą.

– Kaip dabar bendraujate su artimiausiais žmonėmis?

– Deja, nuo senų laikų nesutariau su mama. Esu kaunietis, bet ilgus metus gyvenau ir dirbau Vilniuje. Su mama buvo tokie įtempti santykiai, kad ji niekada pas mane nebuvo, kai gyvenau Vilniuje. Sugrįžęs tikrai nenoriu pakenkti nei broliui, nei kitiems asmenims. Su broliu kelissyk bendravome per „Whattsup“ programėlę. Brolis visada buvo muzikalus, turėjo auksines rankas, kuriomis įsirengė antrą aukštą namuose.

Su Lietuvoje gyvenančiu mano sūnumi Migracijos tarnyba susisiekė. Bet sužinojau, kad jis naujomis technologijomis, kaip „Whatssup‘u“, nesinaudoja, ir, deja, mums nepavyko pabendrauti. Kaip suprantu, kad ir jam nėra gyvenimas ypatingai gerai susiklostęs. Daug ką galima parašyti, padaryti, bet gal sugrįžus į Lietuvą papasakočiau kur kas daugiau ir plačiau. Tik brolyti, nereikia lįsti į politiką, nes nežinai, kaip viskas gali persiversti...

Baigdamas mūsų pokalbį A. Paulaitis prašė neviešinti jau viešai paskleistos Migracijos tarnybos padarytos nuotraukos, kurioje jis savo dabartine vargana išvaizda jau nė iš tolo nepriminė to buvusio elegantišku kostiumu vilkinčio auksinio „Žalgirio“ krepšinio laikų varžybas komentuojančio sporto žurnalisto.

Praeityje – žinomas žurnalistas

Netikėtai atsiradusio buvusio žurnalisto aplinkos žmonės pasakojo, kad 1993 metais LTV įkūrus sporto redakciją, A. Paulaitis keletą metų užėmė direktoriaus pavaduotojo pareigas. Tačiau krepšinio komentatorius tais pačiais metais nusprendė pasitraukti iš televizijos ir persimetė į pirmuosius „laukinio kapitalizmo“ verslus.

Ilgus metus per televiziją rodomos laidos „Krepšinio pasaulyje“ autorius, žinomas Kauno žurnalistas Vidas Mačiulis savo Facebooko profilyje pirmasis paskelbė žinią apie netikėtai po ketvirčio amžiaus Rusijoje parsiradusį A. Paulaitį.

„Tą pačią gruodžio dieną, kai kauniečiai Amžinybėn palydėjo buvusį Lietuvos radijo ir televizijos sporto komentatorių Vladą JANIŪNĄ, po ketvirčio amžiaus, kai dar 2001 metais jis paskelbtas mirusiu, atsišaukė buvęs Vlado kolega 76 metų Antanas PAULAITIS. Apie tai man pirmajam pranešė dingusiojo brolis, žinomas pianistas Kęstutis Paulaitis, sukūręs muziką mūsų kūrybinės grupės filmui „Krepšinio evangelija pagal Šarą“.

Dabar turėtume kurti filmą apie Vladimire atsiradusį, nelabai panašų į aną televizijos ir radijo sporto laidų vedėja ir komentatorių Antaną, kuris taisyklinga lietuvių kalba prašė pagalbos. Laukiu, kad žurnalistas ir rašytojas Dailius Dargis, kuriam pasiūliau, po kurio laiko atskleis Lietuvos kūno kultūros instituto auklėtinio, vėliau Lietuvos radijo ir televizijos komitete Vilniuje dirbusio kauniečio gyvenimo, dingimo ir atsiradimo keistą istoriją.

Kai Lietuvos respublikos ambasada Rusijos federacijoje gavo negaliojantį Antano Paulaičio lietuviškas pasą, paprašė, kad kaunietis Kęstutis Paulaitis patvirtintų arba paneigtų, kad tai yra jo brolis. Lietuvos atstovybė tarp Kauno ir Vladimiro surengė brolių pokalbio vaizdo ryšį...“, – taip rašė Facebooke V. Mačiulis.

Parsiradusio vyro tapatybė policijai nekelia abejonių

Lietuvos policijos atstovas žiniasklaidai Ramūnas Matonis sakė, kad Policijos departamentas gauna pranešimus iš Lietuvos atstovybių užsienyje ir nustatyta tvarka juos registruoja ir perduoda ją priklausomai nuo pranešimo. „Tokiais atvejais patikrinti informacijos šaltinio negali, nes nėra informacijos gavėjai, o gautus duomenis tikslinasi policijos naudojamuose registruose ir sistemose. Nurodyta informacija gauta gruodžio 4 d. el. paštu. Informacijos apie tai, kad ji būtų neteisinga ar yra gauta naujų aplinkybių, neturime“, – teigė R. Matonis.

Jo teigimu, apie A. Paulaičio atsiradimą elektroniniu paštu buvo gautas informacinis pranešimas iš Lietuvos ambasados Rusijos Federacijoje.

„Tikėtina, kad žinant trečiųjų asmenų duomenis galima suteikti neteisingą informaciją ambasados darbuotojams, ypatingai tais atvejais, kai informacija teikiama telefonu. Bet pažymėtina, kad pateikta informacija nekėlė abejonių, nes gimimo datą, asmens kodą, artimųjų duomenis gautus iš pranešėjo pateikė Lietuvos ambasada Rusijos Federacijoje. Minėta ambasada ir pati nusistatė, kad asmuo yra paskelbtas mirusiu ir ketino pradėti asmens atpažinimo procedūrą, todėl dėl detalesnės informacijos rekomenduojame kreiptis į LR ambasadą Rusijos Federacijoje arba Užsienio reikalų ministeriją“, – kalbėjo R. Matonis.

Susisiekus su Užsienio reikalų ministerija, gautas toks atsakymas: „Lietuvos Respublikos piliečiai, esantys užsienio valstybėse, į Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas kreipiasi dėl konsulinių paslaugų teikimo ar konsulinės pagalbos atvejais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos konsuliniu statutu, konsulinės pagalbos atveju, diplomatinės atstovybės nukentėjusiems Lietuvos piliečiams padeda susisiekti su artimaisiais Lietuvoje. Esant neįprastiems atvejams Lietuvos diplomatinės atstovybės bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvo ar užsienio šalių institucijoms. Šiuo konkrečiu atveju, visų pirma, turi būti nustatyta asmens tapatybė.“