Didžiojoje scenoje būsimoji estrados žvaigždė Rūta Morozovaitė debiutavo 1980 m., "Vilniaus bokštų" festivalyje atlikusi dainą "Atminimai". Beje, atlikėja sako, kad šią dainą ji skyrė močiutei - dainininkė "VL Vakaro žinios" pasakojo, kad prieš pat festivalį jos močiutė mirė, bet ji puikiai jautė, jog senolė sėdi salėje ir stebi ją scenoje.
Atlikusi dainą R.Morozovaitė tapo diplomante. Kitais metais "Vilniaus bokštuose" dainininkė vėl tapo diplomante, o atlikusi dainą su kvartetu buvo pripažinta laureate. "Ir tuomet amžinatilsį Liudas Šaltenis išsiuntė mane į Siguldos festivalį Latvijoje, kur, dainuodama su užsieniečiais, tapau laureate", - prisiminė dainininkė.
Po kelių metų R.Morozovaitė savo močiutei parašė dainą "Laiškas močiutei". Tai buvo pirmoji daina, kurios muzikos ir teksto autorė buvo pati dainininkė.
Daina - "nesvietiškai" įsimylėjus
Tapusi festivalių laureate R.Morozovaitė patikėjo savo jėgomis ir tuomet parašė žodžius bene populiariausiai savo atliekamai dainai "Pavasaris žiemą". "Šiuos dainos žodžius parašiau, kai buvau "nesvietiškai" įsimylėjusi. Kodėl toks keistas pavadinimas? Pamenu, sustojome prie sodo. Obelys buvo labai apsnigtos - baltos, baltos. Atrodė, kad obelys žydi baltais žiedais. Pagalvojau, kad gali būti pavasaris tokią gilią žiedą", - hito gimimą prisiminė estrados žvaigždė.
Populiari dainų atlikėja sakė, kad visada buvo linkusi įsimylėti, "ir dabar tas nepraėjo, bet nusistovėjo nuotaikos ir jausmai". "Aš esu laiminga savo šeimoje. Anksčiau įsimylėjimas buvo su visais ragais ir uodega. Dabar galiu įsimylėti, bet ragus ir uodegas sau pasilieku. Tai nuostabiausias jausmas, kurio gavome daugiau nei gyvuliukai. Kiek kartų įsimylėjau, nežinau. Bet labai stipriai - tris kartus. Paskutinis trečias - tai mano vyras", - atvirai kalbėjo R.Morozovaitė.
Atsiriboja nuo nihilizmo
R.Morozovaitė visiškai neseniai išleido solinį albumą, kuriame pirmą kartą skamba ritminės dainos. Net dainininkės sūnus Aldas, kuris vieną dainą parašė šiam albumui, sakė, kad pagaliau "albumas skirtas visiems žmonėms".
Dainininkei skaudu, jog dabartinių dainų tekstai yra tarsi "tarp kitko". "Aš mokiausi labai gerai. Mano mama - lietuvių kalbos mokytoja. Kiekvienam tarsi aišku, kaip rašoma tema - įžanga, temos vystymas ir reziumė. Taip yra ir su daina. Niekada man į galvą net nebūtų atėjusi mintis, kad dainą galima rašyti "taip sau". Mano tekstai būtinai turėjo ką nors pasakyti ir, skirtingai nuo tuomet tekstus dainoms rašiusių poetų, aš stengdavausi juos parašyti kitaip. Nes ir tuomet tekstų būdavo dievuli mielas kokių", - prisiminė dainininkė.
R.Morozovaitė sakė, kad ir dabartiniai atlikėjai turėtų žinoti, koks žodis dainuojant skamba. "Dabar dainuoja bet kas. Įdomiausia, kad kartais kuo blogiau - tuo geriau. Aš su tuo negaliu sutikti", - sako dainininkė.
R.Morozovaitė sako, kad ji stengiasi susilaikyti nuo neigiamų emocijų tiek dainuodama, tiek savo asmeniniame gyvenime. "Stengiuosi nesiaudrinti, nes noriu sulaukti gražios besišypsančios senatvės, kad mano anūkai sakytų: "Kokia mano močiutė linksma ir geraširdė". Jei dabar į save, kaip į šiukšlių dėžę, krausiu tai, kas yra nihilistiška, aš tikrai nesulauksiu besišypsančios senatvės", - piktinosi artistė.
Intrigos iš kolegų pusės
Dainininkė sakė, kad sovietmečiu buvo sunku užregistruoti sukurtas dainas, kad jos skambėtų radijuje ir televizijoje. "Muziką priimdavo viena komisija, tekstą - kita komisija. "Pavasaris žiemą" buvo priimtas iš karto ir su dideliu malonumu. Iš karto tarsi sparnai išdygo. Po to buvo priimtos dar kelios dainos", - prisiminė vokalistė.
Dainininkė prisiminė, jog, jos dainoms kaupiantis archyve, ji pajuto, kad profesionalūs tekstų kūrėjai pasistengė "užspausti" ją - jie galvojo, kad "atsirado čia kažkokia inžinierė, duoną atims". Tačiau viskas tada baigėsi gražiuoju. "Supratau, kad visada reikia savimi pasitikėti, bet niekuomet savęs negalima pervertinti. Niekas negimė žinodamas", - teigė estrados ledi.
Suknelės sutrumpėjo užsienyje
R.Morozovaitė sakė, kad sovietmečiu daugelis dainininkių scenoje dainavo vilkėdamos ilgas sukneles. Ne išimtis buvo ir ji. Atsivėrus "geležinei uždangai" dainininkė gavo kvietimą išvykti dainuoti į Italiją. Bet pavyko nuvažiuoti tik į Rumuniją, kur ir prasidėjo suknelių "trumpėjimas". Atlikėja sako, kad nedrąsu buvo tik iš pradžių, kai norėjosi bent kelius dengiančių suknelių.
"Ilgas sukneles pardaviau Rumunijos čigonėms. Vieną labai gražią suknelę su "tiuliu" nusipirko nėščia čigonė", - prisiminė dainininkė.
Grįžusi į Lietuvą dainininkė pradėjo rengtis kitaip. Vėliau darbas Turkijoje ir Japonijoje visiškai pakeitė dainininkės rengimosi stilių. Dabar didelės įtakos populiarios R.Morozovaitės aprangos stiliui turi dainininkė Irena Ašakaitė, su kuria ji parengė dueto programą.
Rašyti komentarą