"Sunkiausia Lietuvoje - rasti tualetą"

- Kiek laiko praleisite Lietuvoje?

- Tikriausiai apie dešimt dienų. Norėjome daugiau laiko skirti kaimo vietovėms, bet, atrodo, spėsime apžiūrėti tik miestus. Jau lankėmės Vilniuje, jame praleidome penkias dienas. Ten buvome apsistoję Jaunimo viešbutyje, jis visai arti senamiesčio ir pakankamai jaukus. Tik keista, kad šildymas dar nebuvo įjungtas. Pirmas įspūdis jūsų šalyje - kad viskas čia kas minutę keičiasi, šalis išgyvena tam tikrą transformaciją, stengiasi rasti savo veidą. Gal todėl niekaip negalėjome suvokti, kokie yra lietuviai. Jie tarsi ir draugiški, lyg ir paslaugūs, tačiau kartu - lyg skendėtų tam tikroje migloje. Galvojome, kodėl taip sunku juos suprasti, ir nutarėme, kad visa ko priežastys slypi tame, kad jie patys dorai savęs nesupranta ir nesuvokia savo vietos pasaulyje. Žmonės mums pasirodė gana nelaimingi ir nelinksmi.

- Ką apžiūrėjote Vilniuje?

- Vilnius - tikra statybų aikštelė. Buvome užlipę į Kryžių kalną. Tikėjomės, kad ten rasime daug individualių kryžių, bet ten tik paminklas stovi... Bet panorama graži. Apėjome daug bažnyčių, buvo prie parlamento ir apžiūrėjome barikadų liekanas. Sunkiausia mums buvo atrasti tualetus viešose vietose. Nei parkuose, nei prie bažnyčių jų neradome. Bet visuomeninio transporto sistema - tikrai gera, autobusais važinėjome be jokių problemų. Matyti, kad Vilnius vieną dieną tikrai bus puikus. O dabar labai į akis krinta didžiulis skirtumas tarp turtingų ir vargšų. Vieni važinėja prabangiais mersedesais ir jaguarais, o kiti knaisiojasi po konteinerius.

- Kokia transporto priemone pasiekėte Klaipėdą?

- Važiavome traukiniu. Kelionė buvo patogi ir peizažu pro langą galėjome pasigrožėti. Kažkaip įsivaizdavome, kad Lietuva - visai lygi šalis, bet ir kalvelių pasitaiko. Kitą sykį būtinai atvažiuosime ilgelėsniam laikui, išsinuomosime automobilį ir važinėsime po Lietuvos kaimus. Jie yra tikroji egzotika.

- Tai jau planuojate sekantį vizitą į Lietuvą?

- Kodėl gi ne. Manome, kad tai galėtų būti po dvejų trejų metų. Kai pažįstamiems pasakėm, kad važiuojame atostogauti į Lietuvą, daugelis tik kraipė galvą ir klausinėjo, kur ta Lietuva. Teko žemėlapyje parodyti, kad bent įsivaizduotų. Manau, kad vertėtų amerikiečiams pradėti rengti turus į Lietuvą. Tik turėtume lietuvių kalbą išmokti. Namie, Kalifornijoje, turėjau kasetę su lietuvių kalbos pamokomis, bet, kaip visada, laiko nebuvo klausytis, tad norint imtis kelionių organizavimo verslo, teks rimtai pasimokyti lietuvių kalbos.

- O kokius pranašumus tokių kelionių į Lietuvą Jūs akcentuotumėte?

- Pirmiausia - prieinamos kainos. Antra - galimybė tiesiogiai stebėti šalies transformaciją. Trečia - mąslūs Lietuvos žmonės.

- Ar ragavote lietuviškų patiekalų?

- Taip, jie labai skiriasi nuo mums įprastų Kalifornijoje. Mes valgome daug žalių daržovių. Čia ragavome šaltos silkių sriubos ir mišrainių. Bet padažas iš majonezo mums pasirodė per riebus.

- O suvenyrų ar įsigijote?

- Žinoma! Pirkome gintarinių papuošalų, lininių staltiesių ir servetėlių, medinių žaislų ir lėlių, namie megztų puskojinių, šalikų bei kalėdinų žaisliukų.