Architektas Romas Gailius apie "naujus" kūrybos standartus: „Japan made in Klaipėda"

Liežuvis tai nedirba -a kaip ten, tuomet kai jie su vyru į Klaipėdą 1945-46 m. gyventi atvažiavot? Kurti vakarų farmacijos tinklo. 

Vieno viedro pasakojimas

*Įžanga susigaudymui. 

Atsikraustė abu iš Kauno....Tiksliau, niekas neklausė, naujoji tarybų valdžia išsiuntė.

Atvažiavo jau į tarybinę Klaipėdą.

Paieškojo „gyvo“ butuko, pasilopė kareivių išdegintą grindyse parketą, užsikamšė išdaužtus langus, skylę stoge, pasimūreno apgriautą plytą virtuvėje ir ėmėsi darbų. 

*Daba apie reikalą 

Po kurio laiko tarybų valdžia suremontino ir dramos teatrą - duos dabar liaudžiai tarybinės kultūros.

Uošviui kažkoks kariškis (a kam vaistų nereikia) padovanojo kvietimus į spektaklį.

Povilas (uošvis) vedasi savo jauną žmoną. Taip sakant, kultūra pokario nuodėgulių nuplauti.  Beje, uošvienė buvo dar ir labai graži. Ir dar iš grafaičių. Buvusių, bet...Dramos teatre nusirengia rūbinėje ir lūkuriuoja vaidinimo pradžios.

Renkasi ir sovietkariškiai su savo ženščinomis ar podružkėmis.

Nusivelka paltus rūbinėje ir....bemaž kožna kariškio „ponia“ tik su apatiniais. Šilkiniais, rūžavais, melsvais. Labai gražiais. Daugmaž permatomais.

Per anuos persimato ir kitų spalvų apatiniai sovietkalconai (apat. kelnaitės), buchalteriai ( liemenukai). Kariškių damos, įsikibusios parankėn, išdidžiai vaikščiodavo po mūsų mažo, jaukaus teatriuko vestibiulį, kuluarus.

Demonstruodamos visiems savo vyrų karo grobį ( apatinukas lyg dabar vadinasi). Ir dar, labai labai riebiai išsidažiusios.

A gaila, tas pats karo grobis. 

Povilai, kur tu mane atvedei, neturėdama kur dėti akių baisėjosi mano uošvienė. Baisi sarmata net į salę eiti. 

Žvilgčioja į tas kariškių ponias šelmiškai žvairai ir vyrai, bet... šiek tiek pykina.

Po kurio laiko, gal, partkomas kariškius paprotino nes  sovietženščinos ėmė rečiau kultūrą lankyti ir rengtis apynormaliai.

Tai maždaug panašiai pasijaučiau, kaip anuomet mano miela uošvienė. Kai pamačiau straipsnyje mūsų baigiamo kurti „sakurų parko“ nuotraukas. 

*Finalas

Hmm....Lyg mieste yra ir miesto vyriausias architektas, ir vyriausias dailininkas ir visokie vyriausi specai kraštovaidžių ...

Lyg ir vyšnios nuostabios ir akmenai tikri, lietuviški, gražūs, ir pinigo netrūko (japan tvarinys jau kainavo 1 300 000 eurų...), ir vyšnių žydėjimo metas... bet...kažkaip, kažkodėl į tas Palmira Mart foto žiūrėdamas šį uošvienės pasakojimą prisiminiau. 

Bet, a kam ką pasakysi.

Budinistai viską geriau žinojo ir žino.

Dabar nauji kūrybos standartai - ar gausiai tauta prie meno fotografuojasi.