Nuo lapkričio gyventojai negalės atsiskaityti grynaisiais mokant daugiau kaip 5000 eurų sumą, už tai gresia baudos.

Grynųjų ribojimas - būdas valdyti žmones

Dar ne visi gyventojai žino, kad nuo lapkričio negalės atsiskaityti grynaisiais mokant daugiau kaip 5000 eurų sumą. Už tai gresia baudos. Teisininkai skaičiuoja, kiek iš to išlos komerciniai bankai, o ekonomistai įspėja, kad tokiu būdu ribojamos žmonių teisės.

Be didelių viešų diskusijų, birželio pabaigoje Seimas priėmė ribojimus atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Nauji pakeitimai įsigalioja jau greitai - nuo šių metų lapkričio 1 d. Tad nuo to laiko tiek įmonėms, tiek gyventojams bus uždrausta atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas anksčiau yra pabrėžęs, kad šis ribojimas būtų svarbi priemonė kovojant su šešėliu ir pinigų plovimu.

Jis tikino, kad daugumos gyventojų apribojimai nepalies, nes ribojimas būtų taikomas tik tiems sandoriams, kurių sumos yra reikšmingos, o, Lietuvos banko turimais duomenimis, net 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų ribos.

Kaip bus laikomasi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, pagal kompetenciją kontroliuos Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. „Vakaro žinios" vakar rašė, kokios baudos už draudimo nepaisymą grės.

Atims grynuosius iš vaikų

Tačiau Finansų ministerija žengia dar toliau ir neseniai pristatė naują būdą, kaip apriboti grynųjų naudojimą - norėtų juos iškeldinti iš mokyklų valgyklų.

Apie tai finansų ministrė Gintarė Skaistė neseniai pranešė savivaldybėms ir mokyklų vadovams.

Archyvų nuotr.

Arūno Bernacko koliažas

„Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką, siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus.

Be to, projektas leis mokyklose plėsti ne tik negrynųjų pinigų naudojimą, bet ir kitų skaitmenizuotų paslaugų teikimą, kas ypač aktualu kuriant šiuolaikišką ir modernią mokyklą", - sakė finansų ministrė G.Skaistė.

Projektas apims dvi pagrindines veiklas. Pirmoji bus nukreipta į bendrojo ugdymo įstaigų valgyklas, kuriose projekto metu bus diegiama atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikyta infrastruktūra: išmanūs kasos aparatai, kortelių skaitytuvai, pagal poreikį ir savitarnos terminalai.

Antroji veikla nukreipta į mokinių aprūpinimą mokėjimo priemonėmis, kurios metu bus finansuojamas elektroninių moksleivio pažymėjimų su integruota elektroninės piniginės funkcija išdavimas.

Projektą planuojama užbaigti iki 2023 m. pabaigos. Šiam projekto įgyvendinimui numatoma skirti 5 mln. 224 tūkst. eurų.

Ribojimų prognozuoja ir daugiau

„Vakaro žinių" kalbintas Seimo narys, ekonomistas Remigijus Žemaitaitis siūlė Seimui atidėti grynųjų ribojimų atsiskaitymą bent metams, tačiau kolegų nebuvo išgirstas.

„Man atrodo, kad visuomenei pritrūko informacijos apie šiuos priimamus sprendimus. Tai daroma tyčia, kad žmonės kuo mažiau žinotų ir kuo mažiau panikuotų.

Juo labiau kad bankomatai irgi tam yra neparuošti, uždaromi pašto skyriai.

Pavyzdžiui, didžiausioje Šilalės seniūnijoje, Kvėdarnoje, uždaromas pašto skyrius, bankomato čia nėra. Iš kur žmonėms reikės paimti grynų pinigų?

Kaimo žmonėms tai yra labai svarbu. Čia vis dar daug parduotuvių, kuriose kortele negalima atsiskaityti perkant už mažiau nei 10 eurų.

Beje, pats neseniai atsidūriau situacijoje, kai Zarasuose prireikus išsigryninti pinigų, nė vienoje mažesnėje parduotuvėje to padaryti nebuvo galima, nes kasoje tiesiog nebuvo grynųjų", - sako R.Žemaitaitis.

Archyvų nuotr.

Remigijus Žemaitaitis. ELTA nuotr.

Jis primena, kad Lietuvoje didelė gyventojų dalis vis dar sunkiai gali naudotis elektroninėmis banko paslaugomis: „Matau netgi tam tikrą socialinę problemą.

Daugelis žinome pavyzdžių, kai anūkams atvykus pas senelius, šie palepina vaikaičius grynais pinigėliais.

Dabar senelis neturi kaip, nes visi pinigai kortelėje, o bankomato šalia nėra.

Žmogus gali nusiimti visą pensiją, tuomet už tai turės dar sumokėti mokestį, nes kai kuriais atvejais reikia ieškoti, kaip nuvykti iki artimiausio bankomato už kelių dešimčių kilometrų."

Seimo narys neslepia, kad dabartiniai pakeitimai - tik pradžia: „Jau dabar 70 proc. pensijų mokama į korteles.

Naikinami pašto skyriai, panašu, kad po kelerių metų bus naikinami ir mobilūs paštininkai, dėl to bus atsisakyta ir pensijų nešiojimo grynaisiais."

Įžvelgia žmogaus teisių ribojimus

R. Žemaitaitis sako, kad ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais yra žmogaus teisių pažeidimas. „Tai yra vienas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų.

Žinoma, teisiškai valstybė palieka tau galimybių valdyti savo pinigus, visiškai to neatima.

Tau leidžia atsiskaityti iki tam tikros ribos grynaisiais, nedraudžia nusiimti bankomate, tad teisės kaip ir nepažeistos. Čia kaip su skiepais, kurie nebuvo privalomi.

Gali ir nesiskiepyti, tiesiog tada turėsi būti namuose ir negalėsi niekur patekti.

Draudimas riboti žmogaus atsiskaitymus grynaisiais yra susijęs su žmonių valdymu. Kai neturi kišenėje pinigų, tavimi galima manipuliuoti, tampi priklausomas.

Panašiai buvo daroma tarybiniais laikais, dabar tai daro Lietuvos valdžia.

Įprastai tai yra būdinga valstybių vadovams, besivadovaujantiems kagėbistiniais masinio valdymo metodais.

Manau, šie projektai tik prisidės prie to, kad būtų „praplauta" dar daugiau pinigų per „ofšorus", bet tai pamatysime tik po kelerių metų", - svarsto politikas.

Komentuoja advokatas Dominykas VANHARA:

dominykas vanhara

„Kodėl aš manau, kad šis įstatymas yra labai svarbus?

Nes jis sąlygoja paradigminį lūžį, nuo kurio valdžia apriboja galimybes gyventojams disponuoti savo lėšomis, imperatyviai nurodant, kokiu būdu gyventojai gali vykdyti atsiskaitymus.

O tai turi itin svarbią reikšmę.

Kol atsiskaitinėjate grynaisiais pinigais, veikiate „incognito".

Apie jūsų pirkinius nieko „nežino" nei valstybė, nei bankai, netgi pardavėjai.

Tačiau, vos tik pradedate atsiskaitinėti banko kortele ar bankiniais pavedimais, apie jūsų išlaidas detaliai jau žino bankas, jei reikės - valstybė, pardavėjai ar net tretieji asmenys.

Pavyzdžiui, aš, atstovaudamas savo klientams santuokos nutraukimo bylose, vienu iš pirmųjų darbų tokioje byloje išsireikalauju iš teismo priešingos šalies banko sąskaitų išrašus už paskutinius 10 metų, o jei santuoka truko trumpiau - nuo santuokos sudarymo pradžios.

Dar nebuvo nė vienos bylos, kad ko nors įdomaus tuose išrašuose nerasčiau", - sako D.Vanhara.

Jis teigia, kad valdžios išsakyti argumentai dėl atsiskaitymo grynaisiais skamba neįtikinamai: „Pirma - kova su šešėliu. Sakyčiau, gana juokingas argumentas.

Ši valdžia nesupranta ar nenori suprasti, kad neteisėta yra ne pinigų forma, bet jų turinys.

Pinigai banko sąskaitoje gali būti juodi kaip smala, o grynieji - visiškai švarūs ir balti.

Prisiminkite, kad beveik visi Lietuvoje veikę skandinavų bankai gavo kaltinimus, milijardais „praplovus juoduosius" rusų pinigus.

Pinigai banko sąskaitoje, bet visiškai juodi.

Antra, dar juokingiau atrodo, kai teigiama, jog apribojimas atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumažins šešėlį.

Bet Eligijus Masiulis sugebėjo paimti 106 tūkst. eurų „paskolą" butelio dėžutėje, kai jau buvo priimtas reglamentavimas, jog paskolos sutartys grynaisiais, jei paskolos suma viršija 3000 eurų, privalo būti notarinės formos.

Trečia, teigiama, kad 5000 eurų suma yra labai didelė, 97 proc. atsiskaitymų vyksta iki tokios sumos, tad gyventojams tai nesukels jokių nepatogumų.

Taip, sutinku, kad 5000 eurų suma yra gana didelė. Tačiau esmė yra ne pati suma, o valdžios įkišta koja į tarpdurį.

Šiandien jie pradeda nuo didelės sumos, kad nebūtų sukeltas pasipiktinimas iš gyventojų, toliau palaipsniui ji bus mažinama iki tol, kol grynaisiais pinigais bus palikta galimybė atsiskaityti tik už smulkius buitinius pirkinius.

Čia kaip ta varlė, kuri po truputį išverda pamažu, didinant vandens temperatūrą".

eurai-pinigai-grynieji

respublika.lt

Sidebar placeholder