Ir pakilo populizmo dulkių kamuoliai virš Klaipėdos parkavimo vietų (37)

Ne taip seniai Klaipėdos miesto tarybos valdančiųjų daugumos balsais buvo priimtas sprendimas padidinti automobilių statymo įkainius ir pakeisti stovėjimo zonų ribas. Suprantama, kad toks Tarybos narių sprendimas iššaukė visuomenėje nepasitenkinimo audrą.

Kadangi palaikiau šį Savivaldybės pateiktą klausimą, tai, dienraščiui „Vakarų ekspresas“ paprašius, nusprendžiau miestiečiams išdėstyti argumentus, kodėl pritariau Savivaldybės administracijos pateiktam sprendimui.

Daugelis Lietuvos vairuotojų žino, kad sostinėje brangiausiai kainuojanti automobilių parkavimo zona yra pažymėta mėlyna spalva. Pastatyti automobilį 12 minučių ten jums kainuos 0,5 euro. Na, kas stato tokiam trumpam laikui? Mažiausiai valandai, o tai reiškia, kad sumokėsite 2,5 euro. Beje, visas Vilniaus senamiestis ir centras pažymėtas tik mėlyna spalva, kitos nerasite.

Kaunas turi dvi brangiausias zonas: geltonąją ir oranžinę. Abiejose viena stovėjimo valanda kainuoja 2 eurus.

Skirtumas tik tas, kad oranžinėje zonoje reikia mokėti beveik visada, tai yra visomis savaitės dienomis nuo 8.00 iki 24.00, o geltonojoje zonoje - darbo dienomis nuo 8.00 iki 20.00.

Brangiausia zona - raudonoji

Šiomis dienomis be jokių didelių diskusijų buvo padidinti parkavimo tarifai Palangoje ir Šventojoje. Čia parkavimas brangiausioje žaliojoje zonoje pabrango nuo 1,7 euro iki 2 eurų.

Mūsų mieste, Klaipėdoje, skaičiuojant jau padidintais tarifais, brangiausia parkavimo zona išlieka raudonoji.

Joje nuo šių metų rugsėjo 16 dienos už 1 valandos parkavimą reikės susimokėti 1,5 euro. Iš visų trijų Lietuvos didmiesčių tai mažiausia kaina.

Kodėl Lietuvos didieji miestai pasirinko skirtingas spalvų sistemas, man nesuprantama.

Viena sistema būtų patogesnė žmonėms ir mažiau būtų painiavos gyventojams. Visiškas chaosas spalvų sistemose, kiek teko girdėti, erzina daugelį vairuotojų.

Sutinku, kad Pagėgių ar Skuodo centre automobilį galima pasistatyti ir nemokamai. Nors ir gerbiu šiuos nuostabius miestelius, bet vis dar tikiuosi, kad Klaipėda ne į juos turėtų lygiuotis.

Labiau norėtųsi, kad mano miestas žvelgtų į išsivysčiusius ir toli pažengusius Europos miestus, kur mokestis už automobilio parkavimą senamiestyje ir centre jau seniai yra tapęs norma, o kai kurių valstybių miestuose su taršiais varikliais apskritai į senamiestį neįvažiuosi.

Prie senamiesčio problemų prisideda ir dabartinė eismo reguliavimo problema, kuria aš tikrai nesu patenkintas.

Ne kartą egzistuojančias problemas kėliau viešai ir siūliau jų sprendimo būdus. Deja, metai bėga, rezultatas - nulinis, o iš miesto administracijos ir toliau nesigirdi, kad kada nors būtų planuojama miesto transporto srautų reorganizacija.

Parkavimo vietų įkainiai ir zonų nustatymas yra tik vienas iš daugelio instrumentų, kaip protingai, patogiai ir tvariai organizuoti eismo judėjimą mieste, ypač kalbant apie mūsų senamiestį ir centrą.

Pavyzdžiui, taip niekur ir neradau racionalių argumentų, kodėl judėjimo greitis Biržos tiltu buvo apribotas iki 30 km per valandą.

Kodėl ne per Biržos tiltą?

Arba kodėl išvažiavimas iš senamiesčio visam privačiam transportui yra įmanomas tik per Žvejų gatvę, nors tai reiškia, kad automobilis, pajudėjęs nuo Jono kalnelio, turi važiuoti per visą Turgaus gatvę, Teatro aikštę ir tada išsukti į Žvejų gatvę. Kai galėtų Tiltų gatve pasukti į kairę ar bent į dešinę ir kur kas greičiau išvažiuoti iš senamiesčio, neraižydamas jo skersai išilgai, sykiu ir neteršdamas miesto.

Neturiu aiškaus atsakymo, kodėl apskritai lengvajam transportui uždrausta važiuoti per Biržos tiltą.

Tam tikri paaiškinimai, kad tai sukelia vibraciją ir namai dreba, tikrai neįtikina.

Autobusai, tai yra sunkusis transportas, nedrebina, o lengvieji automobiliai drebina.

Kažkada priimti absurdiški sprendimai ir iki šiol neiškoma išeities, kaip geriau sureguliuoti srautus, kad vairuotojai nesuktų ratų aplinkkeliais, tartum tie sukinėjimaisi neišmeta papildomų teršalų kiekių.

Dar daugiau, valdininkai dirbtinai sumažina važiavimo greitį senamiestyje iki 20 km per valandą. Vadinasi, automobiliai važiuos lėčiau ir dar labiau terš mūsų senamiestį.

Pasigendu elementarios logikos

Nueita paprasčiausiu keliu, kaip sovietmečio laikais: kam spręsti sudėtingą klausimą, jei galima uždrausti. Elementarios logikos ir protingumo tokiuose sprendimuose pasigendu.

Kai į eismo organizavimą yra žiūrima padrikai, ne kaip į visumą, kada nėra aiškaus plano su siektinais tikslais, kaip turi būti organizuojamas eismas senamiestyje ir centre, tada ir atsiranda nenuoseklūs sprendimai, kuriuos sunku pagrįsti ir paaiškinti miesto bendruomenei.

Noriu pabrėžti, kad Klaipėdos senamiestis nepriklauso vien tik ten gyvenantiems ar verslą turintiems žmonėms. Tikiuosi, visi sutiks, kad senamiestis yra visų žmonių, gyvenančių Klaipėdoje ir už jos ribų.

Gera terpė skleistis populizmui

Grįžkime prie miesto Tarybos sprendimo pakeisti parkavimo įkainius.

Šio klausimo svarstymas, kaip tai paaiškėjo posėdžio eigoje, tapo puikia terpe skleistis miesto politikų populizmui.

Tai buvo ilgai diskutuotas ir brandintas sprendimas. Palyginti su pirmuoju projekto variantu, kurį parengė Savivaldybės administracija, jis buvo gerokai pakoreguotas. Didžiąja dalimi tai nulėmė Tarybos opozicijos argumentai, į kuriuos iš dalies buvo įsiklausyta.

Mano nuomone, priimtą sprendimą galima vadinti kompromisiniu, nes jis nebe toks drastiškas kainų prasme, labiau subalansuotas.

Ką reikėjo subalansuoti?

Iš esmės (čia mano nuomonė) tris tarpusavyje sunkiai suderinamus dalykus: Savivaldybės administracijos ir valdančiosios daugumos norą surinkti daugiau pinigų už parkavimą, senamiesčio gyventojų ir verslo atstovų, na, ir likusių mieste ir aplink miestą gyvenančių žmonių interesus. Kas gi pasikeitė?

Padidintas tik raudonosios zonos tarifas - nuo 0,9 euro iki 1,5 euro už 1 valandą.

Tačiau sykiu pakeistos parkavimo zonų spalvos, kas savaime padidins parkavimo įkainius ir kai kuriose kitose vietose.

Pokyčiai apima mūsų pajūrį. Žalioji zona nuo šių metų gegužės 1 d. pakeista į geltonąją (išskyrus Girulių plente naujai įrengtas automobilių aikšteles, kurios lieka žaliojoje zonoje).

Taigi, parkavimas geltonojoje zonoje dabar kainuoja 0,6 euro už valandą.

Tiesa, pajūryje rinkliava bus renkama iki rugsėjo 15 d. kasdien nuo 8.00 iki 20.00 val.

Centrinėje miesto dalyje esančios pigesnės mėlynosios zonos aikštelės tapo raudonosiomis, išskyrus esančią prie piliavietės, kuri nuo šiol priklausys geltonajai zonai.

Sprendimas taip pat numato, kad nuo 2022 sausio 1 d. bus praplėstos mokamos stovėjimo zonos šiaurinėje miesto dalyje: Sportininkų g. rajone - iki Malūnininkų g. ir pietinėje miesto dalyje - nuo Sausio 15-osios g. iki Kauno g. - ten bus pigiausia - mėlynoji - zona.

Išsamiai nagrinėjant šį daug diskusijų sukėlusį klausimą paaiškėjo viešai nežinomų, bet labai svarbių faktų, kuriuos reikia įvertinti ir padaryti išvadas.

Svarbūs faktai

Pirma, per 2020 metus iš vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą buvo surinkta 1,9 mln. eurų.

Nors pinigų rinkikai ir pateikė informaciją, kaip tos lėšos buvo panaudotos, tačiau gali susidaryti įspūdis, kad rinkliavų tikslas yra tiesiog „nugręžti“ žmones per daug negalvojant, kaip tie pinigai bus panaudoti tų pačių žmonių labui.

Tokį įspūdį sustiprino ir tai, kad už miesto transportą atsakingi pareigūnai negalėjo įvardinti, kur ir kiek mieste bus įrengta papildomų parkavimo vietų per artimiausius metus.

Čia privalome turėti maksimaliai sutvarkytą skaidrią tikslingai panaudojamų pinigų sistemą, kad kiekvienas parkavimo mokestį sumokėjęs žmogus galėtų tiksliai ir iš anksto žinoti, kaip jo sumokėti mokesčiai bus panaudoti.

Čia dar teks padirbėti administracijai ir Tarybos nariams, kad surinkti pinigai būtų tikslingai panaudojami, tai yra gerinama eismo ir parkavimo infrastruktūra.

Antra, didžiausias chaosas ir painiava yra su išduotais lengvatiniais leidimais.

Dabartinė jų išdavimo tvarka yra nesuprantama ir prieštarauja elementariai logikai.

Atidžiau išanalizavus senamiesčio parkavimo situaciją paaiškėjo tiesiog šokiruojantys faktai.

Raudonojoje zonoje, tai yra senamiesčio teritorijoje, yra įrengta apie 400 parkavimo vietų, neskaičiuojant kiemų ir privačių sklypų, o lengvatinių leidimų gyventojams ir verslui yra išduota daugiau nei 1 000!

Apie kokį senamiesčio atgaivinimą kalbame?

Beveik trigubai daugiau leidimų, negu turima parkavimo vietų. Ir čia dar neskaičiuojant apie 300 leidimų, kurie yra išduoti elektromobiliams. Žinia, elektromobiliai gali stovėti nemokamai bet kur, įskaitant ir senamiestį.

Tai apie kokį senamiesčio atgaivinimą ir žmonių pritraukimą mes galime kalbėti, jeigu čia esantys „savi“ nusavino visas parkavimo vietas.

Esant tokiai betvarkei, kenčia žmonės, kurie galbūt nori atvažiuoti į senamiestį, patogiai pastatyti automobilį, tegu ir brangiau už tai sumokėti, ir su šeima pavalgyti senamiesčio kavinėje ar apsipirkti jaukioje parduotuvėje.

Dažnai jie to negali padaryti, nes visos parkavimo vietos užimtos ten įsikūrusiems smulkiesiems verslininkams priklausančių automobilių. O šie paskui dejuoja, kad senamiestis tuščias ir pas juos niekas neatvažiuoja.

Važiuoja į „Akropolį“

Apsisuka ir važiuoja į „Akropolį“, nes ten pasistatyti mašiną jokia problema.

Akivaizdu, kad dabar galiojanti lengvatinė pirmo ir antro leidimo gyventojams ir verslui tvarka nesprendžia nei ekologinių problemų, nei yra socialiai teisinga.

Kuo kalti Laukininkų, Naujakiemio, Tauralaukio ar už Palangos plento gyvenantys žmonės, kurie panoro atvažiuoti į centrą ir neranda vietų, kur pasistatyti automobilį, nes visas vietas jau užėmę privilegijuotieji.

Senamiestis ir miesto centras priklauso visai miesto bendruomenei ir negali būti piktybiškai uzurpuotas tik čia gyvenančių ar verslą turinčių žmonių.

Kodėl nesinaudojate visuomeniniu transportu?

Oponuojantys greičiausiai man pasakytų: „Tegul važiuoja visuomeniniu transportu.“

Grąžinu klausimą atgal: ar visi nori ir gali juo pasinaudoti? Kodėl ten gyvenantys, verslui dirbantys ar verslą ten valdantys (turintys) važinėjate nuosavu transportu, užuot naudojęsi visuomeniniu? Ar manote, kad tai normalu, jog į miesto biudžetą už parkavimą nemokate? Ar normalu kitų miestiečių atžvilgiu turėti tokias privilegijas, neskaičiuojant dar aibės kitų miesto administracijos suteiktų mokestinių lengvatų?

Noriu atkreipti garsiai rėkiančiųjų dėmesį, kad būtent naujas miesto Tarybos sprendimas bent iš dalies sprendžia šią problemą, nes nuo kitų metų pradžios bus pabranginti visi automobilių stovėjimo lengvatiniai leidimai.

Pirmas leidimas gyventojams pabrangs nuo 2 eurų metams iki 10 eurų. Verslo leidimas atitinkamai nuo 20 eurų iki 30 eurų per metus.

Mano įsitikinimu, tai vis tiek labai menkos sumos, neatitinkančios realybės ir leidžiančios toliau piktnaudžiauti situacija.

Testas miesto politikams

Ir pabaigai apie politinius žaidimus, populizmą ir artėjančių rinkimų dvelksmą.

Šis balsavimas Taryboje buvo savotiškas testas miesto politikams, kiek jie atsakingai žiūri į miesto iššūkius, kiek nuoširdžiai siekia mūsų miestą padaryti švaresnį ir kokybiškesnį ne tik priešrinkiminiais lozungais, bet ir realiais veiksmais.

Štai konservatorių lyderis prieš balsavimą suranda svarbesnių reikalų ir balsavime nedalyvauja, nors visiems aišku, kad būtent ši politinė jėga šiuo metu turi visus svertus daryti miesto gyvenimą patogesnį ir švaresnį.

Dar daugiau nustebino liberalų pozicija šiuo klausimu. Prieš Seimo rinkimus drąsiai ekologinėmis kortomis mojavę ir žmones gąsdinę, kad bus iškirstas Girulių miškas, liberalai greitai užmiršo savo puoselėtas draustinio idėjas, padarė kūlverstį ir ėmė agituoti už tai, kad senamiestis ir toliau būtų prigrūstas nemokamai stovinčių mašinų, teršiamas oras beieškant kur prisiparkuoti ar apskritai išvažiuoti iš senamiesčio link „Akropolio“.

Nenoriu nieko moralizuoti, tegul tai būna kiekvieno Tarybos nario sąžinės reikalas. Tiesiog esu už tai, kad kiekvienas miesto bendruomenei svarbus klausimas turi būti sprendžiamas profesionaliai ir protingai.

Pasitelkiant ekspertus, įvertinant kompleksiškai, pasveriant visus už ir prieš argumentus.

Suprantam, kad tai žymiai sunkiau, negu lengvabūdiškai mojuoti vėliavomis ir garsiai šūkauti, galvojant tik apie siaurus asmeninius ar partinius interesus ir ateinančius rinkimus. Bet jeigu taip visi elgsimės, tai labai greitai miestą galutinai nustekensime.

Seniai laikas keisti miesto įvaizdį. Keisti gerąja to žodžio prasme. Niekas kitas už mus to nepadarys, nebent daryti paliksime mūsų vaikams.

Raktažodžiai
todel.. kad dvi stoteles Klaipedoje galima ir pestute peejeti.. uztruktu mask 20-30 minuciu (su salyga kad oras geras, zmogus sveikas)
Svečias, 2021-05-31 21:42
Pravažiuoti 2 stotes kaina tokia pat kaip per visą miestą, Klaipėda pakankamai ilga, ar ne laikas perskelti miestą nors pusiau IR Kodėl visuomeniniu transportu nevažinėja kontrolieriai, juk tai taip patogu. Nereikėtų net kainų kelti kiek sutaupyta būtų.
Kodėl, 2021-05-30 08:03
Taikos pr, nuo Avitelos link Akropolio dar gerokai prieš parkavimo zonų išplėtimą iki Kauno g., jau buvo pastatyti ženklai informuojantys apie mokamas stovėjimo aikšteles.(tik apvilkti juodais maišais) Klausimas kas valdo tarybos narius, kas tas visažinis kuris moka nuspėti ateitį. Kas per sistema. Net kirpėjos bando ieškoti naujų patalpų, ką kalbėti apie kitą verslą.
ženklai, 2021-05-30 08:01
Sidebar placeholder