Istorikas Jurijus Felštinskis: Putinas pavėlavo įsiveržti į Europą, bet „kraujo nuleidimas“ tęsis

Kol Donaldas Trumpas politiką paverčia asmeninio pelno siekimo įrankiu, o Kremlius bando užpildyti atsivėrusį galimybių langą, Baltijos šalys ir Lenkija atsiduria naujos, hibridinės grėsmės akivaizdoje. 

Šiame geopolitiniame žaidime statymai yra aukščiausi, o laikas – negailestingas: Rusijos ambicijoms įgyvendinti liko vos dveji metai, kol Baltuosiuose rūmuose šeimininkauja dabartinė administracija.

© Istorikas Jurijus Felštinskis

Verslas vietoje politikos: D. Trumpo ir diktatorių sąjungos

Analizuojant dabartinę JAV užsienio politiką, būtina suprasti, kad tradiciniai diplomatijos dėsniai nebegalioja.

Pasak J. Felštinskio, D. Trumpo veiksmai Irane ar Venesueloje nėra grindžiami demokratinėmis vertybėmis ar strateginiu saugumu – tai grynai verslo sandoriai. 

D. Trumpas neturi ambicijų keisti diktatoriškų režimų; jis tiki susitarimais tarp lyderių, kurie leidžia generuoti asmeninį pelną. 

Pavyzdžiui, galimas susitarimas su Iranu dėl mokesčių rinkimo iš tanklaivių Ormūzo sąsiauryje traktuojamas ne kaip politinis pralaimėjimas, o kaip „bendros įmonės“ kūrimas.

Toks požiūris tiesiogiai kenkia Europai 

Silpna Europa reikalinga D. Trumpui, kad JAV vėl taptų didinga jos fone, ir V. Putinui, nes tai atveria kelius agresijai. 

Istorikas pabrėžia, kad pasitikėjimas Amerika yra sugriautas dešimtmečiams, o Europai tai tampa karčia, bet naudinga pamoka – ji privalo pati pasirūpinti savo saugumu, nesigręždama į nenuoseklų sąjungininką už Atlanto.

Pavėluota invazija ir Rusijos „kraujo nuleidimo“ taktika

Nors Maskva nuolat žarstosi grasinimais Baltijos šalims, J. Felštinskis laikosi nuomonės, kad plataus masto sausumos invazijai į Europą V. Putinas jau pavėlavo. 

Pirmoji Rusijos kariuomenė „ištirpo“ Ukrainoje, o antrosios sukūrimui ir mobilizavimui reikia milžiniškų resursų bei laiko. 

Visgi Rusijos strategija nesikeičia – ji vadovaujasi principu „bijai, vadinasi, gerbi“. 

Maskvos tikslas yra sukurti nuolatinę baimės ir nestabilumo būseną kaimyninėse valstybėse.

Tai, ką istorikas vadina „kraujo nuleidimu“, pasireiškia ne atviru karu, o nuolatinėmis provokacijomis, teroro aktais ir diversijomis, prisidengiant radikaliomis grupuotėmis. 

Grasinimai branduoliniais smūgiais Lenkijai ar Lietuvai, dezinformacija apie neva naudojamą oro erdvę dronų atakoms – visa tai yra bandymai hipnotizuoti Europą baimė. 

Tačiau Baltijos šalys ir Suomija jau yra „gąsdintos“ ir puikiai žino, kas yra kaimynystė su imperine Rusija, todėl šie bleso bandymai randa vis mažiau atgarsio.

Lemiamos datos ir egzistencinis laikas

V. Putino režimas suvokia, kad D. Trumpo prezidentavimas yra ribotas galimybių langas. 

Jei per ateinančius dvejus metus Rusija nepasieks esminių lūžių, vėliau tai padaryti bus beveik neįmanoma, nesvarbu, kas taps kitu JAV prezidentu. 

Todėl artimiausiu metu tikėtinas įtampos augimas visuose frontuose – nuo energetinio šantažo iki hibridinių operacijų Vidurio Europoje.

Ypatingas dėmesys skiriamas politiniams procesams pačios Europos viduje, pavyzdžiui, Vengrijos rinkimams.

J. Felštinskio teigimu, jei Europoje įsitvirtins lyderiai, veikiantys kaip „Putino peliukai“, tai reikš realų ES ir NATO skilinėjimą iš vidaus. 

Tai yra didžiausia Rusijos viltis – pasiekti Europos kapituliaciją ne tankais, o per politinį kolaboravimą ir laisvo žodžio ribojimą. 

Ateinantis laikotarpis bus lemiamas sprendžiant, ar Europa sugebės išlikti vieninga ir atsilaikyti prieš šį egzistencinį spaudimą.

Šaltinis: Istorikas Jurijus Felštinskis, laidos „Newsader“ interviu