Karybos ekspertai: ant vakariečių stalo – augančios informacinio Kremliaus mėšlo krūvos

Strateginės aplinkybės

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas prancūzų žiniasklaidai pareiškė, jog neabejoja, kad Ukraina taps NATO nare. Viskas esą priklauso nuo šalies kelio į Aljansą žemėlapio, kitaip sakant, veiksmų plano.

Labai gražūs žodžiai. Tik būtų gerai, kad būtų ką priimti į NATO, nes fašistinė Rusija suintensyvino Ukrainos miestų griovimą.

Ypač ukrainiečiams labai svarbu žinoti, kokių priemonių šiandien imsis Vakarai, kad sustabdytų Ukrainos miestų „tuštėjimo“ ir bombardavimo klausimą.

Kas ir kaip stabdys Kremliaus smūgius kritinei didžiųjų Ukrainos miestų infrastruktūrai? Kalbomis, kurios vis skystesnės?

Kuriomis prašoma ukrainiečių neatakuoti karinės pramonės ir kitų svarbių objektų Rusijos Federacijos teritorijoje?

Artėjant balandžio 9 dienai, kai bus svarstomas JAV paramos Ukrainai klausimas, Kremlius įjungė savo dezinformacijos mašiną visu pajėgumu. Jo ruporai Vakaruose ir Rytuose pateikia įrodymus, esą Ukraina yra prisidėjusi prie teroro akto “Crocus City Hall”. JAV neva dangsto “teroristinį Kijevo režimą”, todėl tampa jo bendrininku.

Prieita iki kliedesių apie tai, kad esą Vašingtonas žiniasklaidos priemonėms nurodė išimti informaciją, kurioje skelbiama, kad teroro aktą įvykdė Kijevas.

Taip kuriamas dar vienas mitas, kad žiniasklaida JAV yra priklausoma ir vykdo nurodymus iš viršaus.

Maskva taip pat kaltina JAV suteikiant Kijevui žvalgybinę palydovų informaciją, kuri esą pasitarnauja rengiant Belgorodo, Kursko ir kitų driskyno tarpuvarčių atakas.

Propagandinę Kremliaus trydą vainikuoja Putino interviu Kiseliovui, kur fiureris pasičepsėdamas aiškina, kad dabar prie derybų stalo su Zelenskiu nesės, nes faktorius, kad ukrainiečiams baigiasi šoviniai, negali būti priežastis deryboms.

Karo nusikaltėlio Putino teigimu, derybos galimos tik labai rimtomis aplinkybėmis.

Trepsėdamas kojele, Putinas veblena apie NATO plėtrą, neleistiną artėjimą prie Rusijos sienos.

O interviu pabaigoje užsimena, jog Rusija turi pažangiausias branduolines technologijas, kurias tuoj gali panaudoti.

Ši daugiasluoksnė Kremliaus informacinė operacija turi mažiausiai du tikslus: palaikomas nuolatinis spaudimas, kuriuo siekiama sumažinti arba visiškai sustabdyti Vakarų paramą Ukrainai ir dar kartą mirtinai išgąsdinti Vakarų lyderius, kad jie bijotų kaip nors ir kur nors pakenkti Rusijai.

Iš esmės, Putinas dar sykį pakartojo, kad karas prieš Ukrainą yra Rusijos karas prieš Vakarus.

Maskva nepakeitė savo ultimatumo, jog NATO ir JAV privalo grįžti į 1997 metų geopolitines ribas.

Tokia pagrindinė Kremliaus sąlyga ir šiandien.

Ir nors mes vis kartojame šią žinią nuo karo pradžios, Vakarų lyderiai vis dar nesuvokia, kad Putinas nejuokauja.

Jie mano, kad Maskvai pakaks dalies Ukrainos, Putinui atsibos, nebeapsimokės kariauti, kažkas kažkaip galbūt ims ir pasikeis ruskij mir tarpstančioje visuomenėje.

Ne, niekas niekaip nepasikeis.

Rusija paskelbė netiesioginį karą Vakarams ir kol sprendimų priėmėjai Vašingtone ir Berlyne nepriims šio iššūkio labai rimtai, tol matysime banditų gaujos siautėjimą Ukrainoje.

Kiekvieną smūgį Ukrainai, kuris lieka be atsako Rusijai, Kremlius priima, kaip sėkmingą smūgį prieš Vakarus ir pastarųjų baimę bei atsitraukimą.

Tai nusikalstamą režimą įkvepia veikti dar aktyviau.

Reikšmingi postūmiai 

Po ukrainiečių smūgio Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Tatarstane, Ukrainos pajėgos sunaikino, pažeidė ir sustabdė 14 % okupantų energetinių pajėgumų, skelbia ISW.

Maskva neturi priešnuodžio tokioms atakoms ir tai driskyno generalbalvonus varo į neviltį.

Kremliaus gynybos ir teroro štabe vis dažniau girdisi raginimai pulti Kijevą.

Esą neužgrobus Ukrainos sostinės, atakos prieš Rusijos energetinę infrastruktūrą nesiliaus.

Tačiau pulti Kijevą tiek šiuo metu, tiek vėliau – beprotybė.

Milžiniškas miestas apsuptas keliais gynybiniais žiedais, drakono dantimis, kitais įtvirtinimais.

Pulti 2,8 milijono gyventojų dydžio miestą gali tik beprotis.

Tačiau Kremliaus strategai, panašu, prarado sveiką nuovoką ir mėgina lipti ant jiems paruošto grėblio.

Charkovo meras Igoris Terechovas pareiškė, jog rusai raketomis ir bombomis sugriovė beveik visą miesto energetikos infrastruktūrą.

Pusantro milijono gyventojų turėjęs miestas patiria didžiules elektros, vandens tiekimo problemas.

Dėl to Charkove kartais lieka tik apie 300 000 gyventojų.

Kremlius, žinoma, siekia, kad Charkovas būtų netinkamas gyvenimui.

Neturint naikintuvų, artilerijos ir raketų gynybai, šio miesto ilgainiui laukia sulyginimas su žeme.

Veiksmai ant žemės

Putinas pastatė baidyklę Baltarusijos laukuose ir liepė jai kalbėti, kad šalis ruošiasi karui.

Ukrainos 3-iosios atskirosios šturmo brigados vado pavaduotojas Maksimas Žorinas pareiškė, jog vargiai tikėtina, kad Lukašenka rytoj kažkam paskelbs karą ar puls Kijevą.

Mūsų vertinimu, Lukašenkos pareiškimai ir Baltarusijos karinės pratybos yra informacinio karo elementas, į kuriuos politikai turėtų reaguoti.

Žorino teigimu, tai geras signalas Europai vienytis ir ruoštis.

Tačiau Europos Komisijos atstovas užsienio reikalams ir saugumui Peter Stano pareiškė, kad Europos Sąjunga nėra agresyvus blokas, o karinė grėsmė Europoje kyla iš dabartinių Rusijos ir Baltarusijos vadovų.

Kitaip tariant, Europa su Baltarusija ir Rusija nekariaus, tegu jos kariauja su Europa sau vienos pačios. Europa į tai nesikiš.

Lietuvoje

Havanos arba sąmokslo teorijų virusas.

Žiniasklaida pasigavo ir volioja miglotą temą apie kažkokį mistinį Havanos virusą, kuris esą sukelia galvos skausmą, kraujavimą ir viduriavimą.

Šį virusą priešams esą “užneša” Rusijos GRU agentai. Mistiniu virusu esą buvo užkrėstas ir mistinis Pentagono atstovas per NATO samitą Vilniuje.

Visą šį bezdalą pirmiausia paskelbė rusų žiniasklaidos priemonė, matyt, ”turinti patikimų ryšių” Pentagone, GRU, FSB ir kituose sluoksniuose.

Temą pasigavo ir pasaulio žiniasklaida, patenkintas pakomentavo Putino kilimėlis spaudai Peskovas.

JAV CŽA kelis kartus paskelbė, kad neturi jokių duomenų apie „virusą“ apskritai.

Lietuvos KAM taip pat pareiškė, kad jokia informacija apie mistinius užkrėtimus NATO viršūnių susitikime nedisponuoja.

Mums kyla vienintelis klausimas: kada šie kliedesiai sukurti SVR pasakų departamente?

Atkreipiame dėmesį, jog „Havanos viruso“ pasaka pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse bandoma platinti nuo 2014 m.

2022 m. pats CŽA direktorius W. Burnsas pareiškė, jog JAV žvalgyba neturi jokių duomenų apie tai, jog išskirtinai tik JAV pareigūnus galėtų pažeisti ultragarsu Rusijos, Kinijos ar Kubos specagentai.

Netrukus šis mitas priskirtas sąmokslo teorijų kategorijai.

Kodėl jį prireikė išsitraukti ir volioti būtent dabar?

Galimas daiktas, jog kai kam aktualu, kad Europos šalys, o ypač Lietuva, atrodytų nesaugios, nepatrauklios, negalinčios užtikrinti svečių iš užsienio saugumo.

Galbūt, Kremliui labai reikia pademonstruoti, kad jis neva turi nematomą ir nenugalimą ginklą.

Šiaip ar taip, sąmokslo teorijos komercinėms žiniasklaidoms yra gerokai pinigines iš lengvatikių papildanti priemonė.