Karybos ekspertai: Esminis uždavinys Vokietijos kariuomenei – pasirengti karui su Rusija

Strateginės aplinkybės 

Vokietijos gynybos ministerija paskelbė apie ginkluotųjų pajėgų modernizavimą. Pagrindinis, prioritetinis uždavinys joms nuo šiol – būti pasirengus karui su Rusijos Federacija.

"Rusijai suabejojus Europos taikos tvarka, Vokietijai ir jos sąjungininkėms susidarė ypatinga grėsmės situacija. Atliekant analizę daugiausia dėmesio skirta kariniams pajėgumams ir operacinei parengčiai", - rašoma Gynybos ministerijos pranešime.

Todėl planuojama sukurti vieną operacinę centrinę vadovybę, kuri apjungs dviejų savo pirmtakių - užsienio kariuomenės vadovybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje esančios kariuomenės vadovybės - funkcijas.

Kariuomenės struktūrą sudarys 4 rūšys vietoj dabartinių trijų - tradicinė sausumos kariuomenė, laivynas, aviacija bei naujas kibernetinis dalinys. Jis bus atsakingas už elektroninį karą, kibernetines operacijas, žvalgybą ir informacinės infrastruktūros apsaugą.

Karių skaičius didinimas nuo 181 iki 203 tūkstančių.

Ką gi, mums regisi, kad driskiai pagaliau prisižaidė. Ilgas miegančio liūto tampymas už ūsų nuolatinėmis kalbomis apie žygį į Berlyną ir demonstratyvus noras ten virš Reichstago iškelt driskių škurliuką baigėsi tuo, kad iki šiol santūrūs buvę vokiečiai tiesiai šviesiai įvardino, kas yra Vokietijos priešas ir su kuo reikia pasiruošti kariauti.

Vienintelis dalykas, kuris mums kiek kelia nerimą – numatytas laikotarpis, per kurį visi šie pakeitimai turėtų būti įgyvendinti. Konkrečiai, iki 2031 metų.

Nenorime nieko kaip ir labai skubint, bet visgi, šnel, sknt, ainbisken.

Reikšmingi postūmiai

Sunkiausi mūšiai vyksta rytų fronte netoli Časiv Jaro, kur šaltinis praneša apie nesuvokiamus ordos nuostolius.

Nežiūrint to, driskiai pliekia į gynėjų pozicijas viskuo, ką turi, tuo tarpu ukrainiečiams stinga visko – nuo minosvaidžių minų iki šovinių šaulių ginklams, bet ypatingai trūksta rezervų.

Nors ukrainiečių kariai pervargę, tačiau tvirtina, kad Kremliaus teiginiai apie užimtą dalį gyvenvietės yra melas.

Šaltinis prašo tik vieno – kuo skubiausiai duoti artilerijos šaudmenų ir naikintuvų, kurie galėtų nuimti už 80 – 90 km nuo fronto linijos kabančius driskių gelžgalius ore, iš kurių mėtomos sklendžiančios aviacinės bombos.

Deja, bet JAV 61 mlrd. paramos Ukrainai paketas, kurio svarstymas turėtų būti atnaujintas kitą savaitę, ne tik vėluoja.

Atstovų Rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas užsiminė, kad dėl respublikonų tarpusavio kovų atsirado spaudimas vėl atidėti jo priėmimą.

Rusijos puolimas, koncentruotas į Časiv Jarą, kuriame prieš karą gyveno apie 12 tūkst. gyventojų yra, mūsų manymu, parengiamasis taktinis manevras.

Jei ukrainiečiai prarastų stipriai įtvirtinto miesto kontrolę, gynybos linija turėtų būti atitraukta, o ordai būtų lengviau judėti link H-20 greitkelio, kuris yra į vakarus nuo sugriautos gyvenvietes.

Turint galvoje visą vystomą puolimą, operacinis tikslas galėtų būti Kramatorsko transporto mazgas, arterija, kuria tiekiama didelė dalis paramos frontui ir kurią būtų galima lengvai pasiekti artilerija.

Ukrainos rytinės karinės vadovybės atstovas Andrijus Zadubinyj sakė, kad įtemptos kovos tęsiasi, o meras Serhijus Čausas teigė, kad padėtis Časiv Jare yra sudėtingiausia nuo tada, kai Rusija daugiau kaip prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją.

67-osios Ukrainos brigados paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad driskių technikos kolona yra daužoma Časiv Jaro pakraštyje.

Veiksmai ant žemės

Orda užgulė Charkovą. Naktį Kremliaus teroristai miestui vėl smogė „šachedais“ ir raketomis. Nužudyti 6 civiliai, dar mažiausiai 10 buvo sužeista dronams pataikius į Ševčenkos rajoną.

Per ataką nukentėjo gyvenamieji rajonai: apgadinti mažiausiai 9 daugiaaukščiai pastatai, 3 bendrabučiai, keli administraciniai pastatai, parduotuvė, degalinė, autoservisas ir automobilis, pranešė Charkovo meras Igoris Terechovas.

Paryčiais balistinėmis raketomis ir sparnuotosiomis Х-101/Х-555 bei „Kalibr“ apšaudyti Kijevas ir Zaporožė.

Tai driskių atsakas į vakarykštį ukrainiečių bepiločių siautėjimą rusų kariniuose oro uostuose, kurio metu pavyko pažeisti bent 3 iš 60 Rusijos eksploatuojamų strateginių bombonešių Tu-95.

Lietuvoje 

Soctinklai ūžia gaudžia griaudžia dėl naujausios Vilniaus miesto reklamos.

Atrodo, kad mes likome paskutiniai, kurie dar neįkišo savo trigrašio ir nepasisakė, gerai čia, ar blogai. Per ilga reklama, ar per trumpa. Ar budulis tinkamai apmyža sieną, ar galėjo labiau pasistengt.

Aišku viena, kad reklama sukėlė daug kalbų ir dėmesio, o reklamos vienas iš tikslų ir yra krestelt žmogėną, priverst jį kažkaip reaguot.

Bėda, kad tas nereaguojantis žmogėnas vargu ar šią reklamą apskritai žiūrės. O jei žiūrės, tai ar atvyks kaip turistas.

O jei atvyks – tai ar mums labai reikia, kad į Vilnių atvyktų žmogėnai?

Bet į ją niršiai reaguoja vilniečiai ir šiaip neabejingi savo šaliai piliečiai. Jei reklamos kūrėjų tikslinė auditorija yra būtent jie, ką gi, sveikiname, jums pavyko.

Tik vienas iš šių eilučių autorių, kaip tarybos narys, jau kitą savaitę pasižiūrės, ką galima padaryt, kad tokios ir panašios reklamos be tarybos žinios po pasaulį savaime neplistų.

Tai tiek va žinių po lietingu kaimukio dangum. Nesušlapkit, bet vis tiek, gamtoje būtinai pasivaikščiokit, pasigrožėkit, kaip gandrai plunksnas kedena.