Komentuoja Audrius Butkevičius: „Problema - ne musulmonai, o keista ES politika"

- Azerai šturmuoja Armėniją. Kas tai - Talat Pašos akcijų užbaigimas? Tiurkams per maža anksčiau užgrobtų armėnų teritorijų, reikia ir paskutinį Armėnijos likutį pribaigti?

- Tai - tiesiog puiki susiklosčiusių aplinkybių išnaudojimo operacija.

Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdoğan), pasinaudodamas savo galimybėmis spustelti Vladimirą Putiną, užsitikrina, jog rusai nedalyvautų Turkijos sąjungininko Azerbaidžano konflikte su Armėnija, suprasdamas, kad toks galimybių langas atsidaro dabar, kai Rusija įsivėlusi į karą su Ukraina, ir tas langas gali greitai užsitrenkti.

Dengiamas R.T.Erdogano Azerbaidžanas, veikiausiai, atsiims iš armėnų visas teritorijas, kurios fiksuotos kaip jo teritorijos, pagal šios šalies priėmimo į Jungtinių Tautų Organizaciją sąlygas.

Į pačią Armėniją vargu ar bus veržiamasi, išskyrus laikiną kovinių pozicijų užėmimą.

Ko galima laukti?

To, kad iš armėnų bus reikalaujama reparacijų už Azerbaidžanui pripažintų teritorijų užėmimą ir valdymą, taip pat - kad armėnai bus verčiami atsisakyti istorijos apie savo tautos genocidą.

- Pranešama, kad ukrainiečiai apšaudė pasienio postą ties Belgorodu. Karas persikelia į Rusijos teritoriją?

- Rusijos teritorija yra jos kariuomenės sandėliai - tiek ginkluotės, tiek degalų, ten yra karinės bazės, daugeliu atvejų - įkurtos civilinės administracijos pastatuose.

Visi šie Rusijos kariuomenės objektai yra teisėti Ukrainos kariuomenės taikiniai.

Ukrainiečiai turi teisę atakuoti Rusijos teritoriją, nes Rusija be jokios teisės atakuoja Ukrainos teritoriją.

Prisiminkime, jog Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo garantu buvo ir pati Rusija, pagal Budapešto memorandumą.

Rusijai pažeidus savo įsipareigojimą, Ukraina turi teisę atakuoti ne tik Belgorodą, bet ir Maskvą.

- Jau žinomi rinkimų rezultatai Švedijoje. Trapią daugumą surinko dešinioji stovykla, o joje geriausiai pasirodė tautininkai - švedų demokratai, jau paskelbę, kad sieks kontroliuoti imigraciją. Greitai numatomi ir rinkimai Italijoje, kur gerai atrodo tautininkiška „Italijos brolių" partija, beje - proukrainietiška ir antikremliška. Europa bunda iš kosmopolitizmo letargo?

- Panašu, kad taip. Nes daugybė veikėjų, panašių į TS-LGBT (nei krikščionių, nei demokratų) aljansą, atvedė Europos gyventojus prie daugybės krizių.

Užtenka pasižiūrėti į Vokietiją, tariamų krikščionių demokratų ir socialdemokratų valdymo periodą, kuriuo šalies interesai buvo tiesiog parduoti Rusijos įtakos agentūrai.

Todėl žmonės renkasi kai ką stabilesnio, tai yra - tautininkų pozicijas.

Europinis kosmopolitizmas pagimdė pasipriešinimą, kurio pagrindu tapo patriotizmas, tautiškumas, tautinė valstybė.

Todėl visiems, kas tikisi gauti naudos, siūlau stoti į tautininkų partiją. Čia, Lietuvoje. Nes perspektyva bus panaši.

- Gražus palinkėjimas, bet ar tautinė reakcija, bent jau Vakaruose, nėra pavėluota? Juk ten daugybę gyventojų sudaro atvykėliai, kurių gimstamumas stipriai viršija vietinių žmonių gimstamumą, vienas populiariausių naujagimių vardų - Muchamedas?

- Lietuva turi gražų islamą išpažįstančių žmonių integravimo pavyzdį.

Mūsų totoriai - puiki iliustracija, kaip gali būti integruota kitos kultūros žmonių grupė, kartu išsaugodama savo tradiciją bei religiją.

Apie daugelį totorių mes net nežinome, kad jie - totoriai, jie - puikūs lietuviški patriotai.

Prisiminkime kad ir prie Televizijos bokšto žuvusią Loretą Asanavičiūtę.

Kaip ir visus Bulotas ar Murzas.

- Bet gal reikėtų skirti Lietuvos totorius, kurie čia atsikėlė kaip kariai, ištikimi valdovui, o po to - ir valstybei, nuo ekonominių migrantų, kurie Europoje gviešiasi svetimos gerovės, sukurtos vietinių?

- Jei Europos valstybės pakeistų savo politiką, šios tautinės grupės greitai integruotųsi.

Problema čia - ne patys musulmonai, o keista Europos Sąjungos politika, ignoruojanti faktą, kad kultūros yra skirtingos.

Kultūros, kaip ir kalbos, yra net stabilesnis veiksnys, nei genetinė informacija.

Tai, kad prancūzai bando paversti atvykėlius savimi, plėšydami musulmonų mergaitėms veido dangalus, yra blogas elgesio modelis.

Taip tik sustiprinsi pasipriešinimą. Islamas turi gilias taikaus sugyvenimo ir tolerancijos tradicijas.

Reikia skirti islamą kaip tokį nuo kraštutinių srovių, kurios siekia ne Dievo meilės, bet savos valdžios.

Europa tokias grupuotes pernelyg toleruoja.

Sprendžiant šias problemas, reikėtų griežtinti svetimšalių atvykimo sąlygas. Suteikti atvykstančiam žmogui bent minimalių žinių apie kraštą, į kurį jis atvyksta.

Reikalaujant išmokti kalbą, susipažinti su vietine istorija ir kultūra.

Nieko keisto, kad žmonės, matę daugių daugiausiai iš po burkos iškištą moters ranką, išvydę europines gražuoles, puola jas prievartauti.

Na ir trečias dalykas - reikia atsisakyti skirtingas tautas, rases ir kultūras maišančios kosmopolitinės politikos.

- Jungtinėje Karalystėje pasikeitė karalius. Ko laukti iš Karolio III? Ar jis sugebės savo moraliniu autoritetu taip sutelkti britus, kaip tai sekėsi Elžbietai II? O gal sulauksime sąjungos griūties, atsiskiriant Škotijai ir Ulsteriui grįžtant į Airijos sudėtį?

- Karolis III niekada nevengė būti viešu asmeniu.

Nesyk pareiškė savo nuomonę viešojo gyvenimo klausimais. Taip jis suteikia naują vaidmenį monarchijai.

Monarchas nebėra karaliaujantis, bet nevaldantis. Tai - aktyvus politinis veikėjas, suteikiantis toną visai šaliai, o gal ir Britų Sandraugai. Žinoma, tokia pozicija gali skatinti ir pasipriešinimą.

Bet ji gali ir grąžinti Didžiąją Britaniją į pasaulinių galybių ratą, šalia JAV ir Kinijos.

Britai, kaip salos gyventojai, geriau nei kas kitas suvokia, kad valstybė - tai ne tiek teritorija, kiek ryšiai.

O ryšių jie turi, pirmiausia - per Britų Sandraugą.

Kalbant apie Škotiją, čia labiau reiėktų bijoti ne karaliaus, o premjerės Lizos Tras (Liz Truss), kuri veikia taip, tarsi Škotijos net nebūtų.

Karalius kaip tik gali tapti atsvara ignorantiškai ir arogantiškai premjerės politikai.

Na, o dėl Šiaurės Airijos - kol kas sunku įžvelgti prielaidų, kad ji keistų savo statusą.

- Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) pareikalavo Vladimiro Putino nutraukti karą ir išvesti karius iš Ukrainos teritorijos. Ar galima spręsti, kad net Vokietija, ilgai besilanksčiusi Rusijai, įsidrąsino, matydama ukrainiečių karines pergales?

- O.Šolcas pagaliau suprato, kad laikas išsitraukti Angelos Merkel sauskelnes ir tapti istoriniu kancleriu.

Iš tiesų jis pasakė ir daug svarbesnį dalyką: jog Vokietija atsisako amžino kaltės jausmo dėl Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo.

Kad ši šalis sudėliojo visus taškus.

Kad už šiuos karus dalį atsakomybės turi prisiimti ir kitos šalys, įskaitant ir Didžiąją Britaniją.

Vyksta įdomūs dalykai - nuo Bundesvero galios atkūrimo iki tolimojo nuotolio raketinio ginklo Ukrainai.

O kur dar sprendimas atsisakyti rusiškų dujų.

O.Šolcas turi galimybę sėkmingai pratęsti savo vadovavimą, darydamas įtaką ir visai Europos Sąjungai.

- Rusijos ir Kinijos diktatoriai Samarkande pristatinėja Vakarams alternatyvią pasaulio viziją. Ten taip pat dalyvauja Turkijos ir Indijos vadovai. Ar tai reiškia, kad ir pastarosios šalys žengs autoritarinių valstybių keliu, priešpriešindamos save Vakarų demokratijoms?

- Pati susitinkančių asmenų konfigūracija rodo, kad pirmuoju smuiku ima griežti ne kas kitas, o R.T.Erdoganas.

Jam šis susitikimas leidžia sukurti išskirtines pozicijas artėjančiuose rinkimuose. Jis rodo, kad vykdo savo pažadus apie Didįjį Turaną.

Ką ten daro NATO narė Turkija? Ogi suveda konfliktuojančias Kiniją ir Indiją, vaidindama taikytojos vaidmenį.

Drauge padėdama rasti savas pozicijas Rusijai. Draugišku JAV ar Europos Sąjungai šio susitikimo nepavadinsi.

Visa laimė, kad ten susirinkusių asmenų ir jų atstovaujamų šalių prieštaravimai - pakankamai dideli.

Tereikia šlakelio žibalo ir bet kokio susitarimo tikimybė žlugs.

- JAV žvalgyba praneša, kad Rusija užsienio šalių politikams ir partijoms skyrė 300 mln. dolerių. Ar yra žinių, kokios šalys ir kokios partijos taip nupirktos?

- Nedisponuoju tokiais duomenimis, bet žinau, ką aš daryčiau, būdamas V.Putinu.

Pirmiausiai investuočiau į „Alternatyvą Vokietijai", Prancūzijoje - į Marinos Le Pen (Marine Le Pen) partiją ir papirkčiau Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron), Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Italijoje remčiau separatistų judėjimus.

O Baltijos šalyse papirkčiau tuos, kurie yra valdžioje.

Daryčiau viską, kad pakelčiau energetikos kainas ir sukelčiau Europoje protestus, stabdyčiau kariuomenių stiprinimą.

- Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lajen (Ursula von der Leyen) atvyko į Kijevą tartis dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą. Kaip tokia integracija paveiktų pačią Ukrainą?

- Ukrainai tai išeitų į naudą. Atitinkamai ir Europos Sąjungai.

Atsirastų stiprus Ukrainos blokas su Lenkija, pajėgus kompensuoti Vokietijos Ketvirtojo Reicho politiką Europos Sąjungoje.

Atsirastų daugybė savų resursų, kas išvaduotų Europą nuo daugelio priklausomybių.

O pačiai Ukrainai atsirastų galimybė perstyguoti valdžios ir visuomenės santykį. Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą bus ypač naudingas mums.

Visa virtinė genderistinių, antikrikščioniškų, proimigracinių iššūkių bus sprendžiama su žmonėmis, kurių mąstysena atitinka mūsiškę.

Manau, mums patiems reikia ne bėgti iš Europos Sąjungos, bet ją pertvarkyti. Ukraina suteikia galimybę.

respublika.lt