Linas Bitvinskas: Kaip atrodo leftistų tolerancija realiai? Neomarksizmo šešėliai Europoje ir pas mus

Kas yra ta neomarksitų politinė dienotvarkė su klimato kaita, Palestina, lyčiai neutralia partneryste, bendrais tualetais, rasių problema, nevaldoma imigracija, islamo, moterų teisių gynimu, ekonominėmis nesąmonėmis ir amžinu šūkių, reikalaujančių demokratijos ir tolerancijos, Europa vis aiškiau susiduria.

Kaip ir visur leftistai pripažįsta tik vieną veiklos būdą – diktatūrą, ir įveda ją iš karto, vos tik turi progą. Airijoje vienas mokytojas jau kelintą kartą suimamas ir kalėjo jau 500 dienų, nes atsisakė į mokinius kreiptis kitaip, kaip tik „jis” ar „ji”.

Nenuostabu, nes marksizmas-leninizmas ir negali kitaip, kairieji laisvės negali duoti kitiems, nes „pravda” yra viena. Nesvarbu, kad ji ateina iš vakarų universitetų.

Geras pavyzdys Švedijoje, kuri jau kenčia nuo leftistų prileistų migrantų gaujų karų, o į kai kuriuos rajonus miestuose net policija vengia užsukti. 

Ann Heberlein, Stokholmo universiteto lektorė, parašė straipsnį, kuriame teigė, kad Europoje išžaginimus vykdo migrantai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Kelis mėnesius laisvalaikiu ji prašė ir skaitė nuosprendžius dėl išžaginimų, priimtus 2012–2017 m. visuose Švedijos apygardos teismuose, ir įrodė, kad policijos ataskaitose buvo tyčinių, didelių statistinių klaidų.

Taigi, moteris parodė realybę ir valstybinių įstaigų sąmoningą melavimą ir dangstymą. Ir manote švedai pamatė realybę ir įvertino pasibaisėtinus faktus?

Ne. Už tai ji buvo atleista iš universiteto, o laikraščiai, kuriuose ji anksčiau publikavo straipsnius, atsisakė publikuoti jos darbus. Ir visa žiniasklaida aptarinėjo jos asmenį, o ne išžaginimų statistiką, kurią ji kruopščiai surinko ir susistemino… ir smerkė JĄ!

Nes ji išdrįso pasakyti, kad leftistinė politika ir jos sukeltas chaosas yra baisus, o Švedijos moteris prievartauja sugabenti migrantai. Nes turi laiko – Švedijos leftistai, kurdami multikultūrinę visuomenę, juos išlaiko valstybės lėšomis. Ir žinoma, apie juos negali nieko sakyti.

Štai kas atsitinka, kai reikalaujantys tolerancijos savo susigalvotoms „skriaudžiamųjų” grupėms gali priimti sprendimus – lieka tik viena „tiesa” ir jokių diskusijų net būti negali, prasideda teroras ir realus žmonių persekiojimas.

Ann Heberlein nepasidavė, ji sukūrė savo svetainę. Savo „Facebook“ puslapyje Ann Heberlein rašė apie tai, kas nutiko Švedijoje: „Žvelgiant atgal, galima matyti, kad kairieji sistemingai užvaldė vieną instituciją po kitos, žiniasklaidą, akademiją, pradines mokyklas, jau nekalbant apie kultūros sferą.“

Manau, Lietuva irgi jau yra arti tokios zonos – valstybės įstaigose, kultūros lauke, švietime, politikoje, viešojoje erdvėje matome tik neomarksistų ideologijos primaitintus asmenis, net jei jie atrodo kvailai, net jei save vadina dešiniaisiais ir šaukia, kad kovoja už Lietuvą, tuo tarpu drįstantys suabejoti kažkokiu reiškiniu ar protingumu, leidžiantys sau nepritarti maksimaliai ideologizuotai realybei, žmonės jau persekiojami, išmetami iš viešumos arba į ją neįleidžiami.

Geras pavyzdys ir vadinamosios kultūrininkų asamblėjos protestai – iš vienos pusės jie save pozicionuoja kaip aukas, reikalauja tolerancijos jiems, kad būtų išgirsti, iš kitos pusės – visur, kur pasirodo [Remigijus] Žemaitaitis, jie išstato moksleivių pulkus, trukdydami jam susitikti su gyventojais, neleidžia kalbėti ne tokiems politikams, ministrei, kai ji atvyksta į mitingą….

Tokia yra komunistuojančių elementų sąmonė visame pasaulyje. Tolerancija – mums, o mes galim persekioti ir kenkti ne tokiems kaip mes.

Užtenka kažkam pasisakyti prieš kokią Stambulo konvenciją fb, kai tuoj tą žmogų, ypač jeigu jis politikas ar užima kokias pareigas, užpuola kaip už nusikaltimą leftistų pulkai.

Nes ir mūsų neomarksistai, net ir nesuvokdami sąmoningai, yra to paties leninizmo mokiniai, todėl tolerancijos kitiems jie neturi ir neturės, o aplinkinius suvokia kaip priešus, kuriuos reikia sunaikinti.

O kur įsigali leftistai, ten ateina diktatūra, griovimas, chaosas ir skurdas. Kitaip nebūna. 

Todėl jei leftistai galutinai užvaldys, neatsiras nei naujas Čiurlionis, nei broliai Vileišiai, nei Basanavičius ar Marcinkevičius. Jie ideologijos, pasitelkiant valstybės aparatą, bus užsmaugti dar pačioje veiklos pradžioje.

Ir pabaigai – yra toks senas anekdotas. Susirenka komunistai į posėdį ir vienas susirūpinęs klausia: „Draugai, jei visame pasaulyje nugalės komunizmas, tai iš ko mes grūdus pirksim???”

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje. Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė, todėl redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder