Jo teigimu, ateities karai bus susiję su nuolatiniu naujų technologijų diegimu ir konkurencija dėl jų kūrimo bei naudojimo spartos.
Tokią nuomonę interviu žiniasklaidai „LB live“ išsakęs buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas sako, kad vien modernios ginkluotės nepakanka, jog būtų pasiektas pasirengimas kitam karui: europiečiai per daug pasikliauja naujų ginklų įsigijimu, nesistengdami prie jų pritaikyti savo karinės doktrinos.
Kas negerai su NATO doktrina?
V.Zalužnio vertinimu, NATO šalys klaidingai mano, kad ginkluotė yra „stebuklinga lazdelė“, kuri viską išspręs.
Pasak jo, „nauji ginklai reikalauja naujos taktikos, naujų naudojimo formų ir metodų, naujų struktūrų, kuriose jie naudojami, taigi ir naujos doktrinos.
Todėl reikia naujos mokymo sistemos ir atskiro finansavimo“.
Buvusio kariuomenės vado vertinimu, toks perėjimo prie naujų principų procesas bet kurioje NATO šalyje užtruktų maždaug penkerius metus.
Jis taip pat sako, kad ateities karai bus susiję su nuolatiniu naujų technologijų diegimu ir konkurencija dėl jų kūrimo ir naudojimo spartos.
Tuo metu patys ginklai bus kiek įmanoma pigesni ir efektyvesni.
Norėdamas iliustruoti savo mintį, jis paminėjo dabartinę Vakarų poziciją dėl oro gynybos: pagal NATO standartus, norint perimti vieną oro taikinį, turi būti paleistos trys priešlėktuvinės raketos, o tai garantuoja grėsmės neutralizavimą.
Tai paprasčiausiai neįmanoma naujojo tipo karuose.
Rusija jau dabar kiekvieną naktį į Ukrainą paleidžia šimtus dronų kamikadzių „Shahed“.
Tai reiškia, kad norint numušti, pavyzdžiui, 500 „Shahed“, pagal NATO standartus reikia panaudoti 1 500 priešlėktuvinių raketų.
„Shahed“ dronas / „Shutterstock“
Taip yra nepaisant to, kad pats dronas kainuoja apie 50 000 JAV dolerių, o pavyzdžiui priešlėktuvinės IRIS-T sistemos raketa kainuoja apie 800 000 JAV dolerių.
Ir tai – darant prielaidą, kad šių raketų apskritai yra.
Pareiškimai ir tikras darbas – ne tas pats
V. Zalužnas pažymėjo, kad dabartinė NATO doktrina dėl karių panaudojimo ir tobulinimo neatitinka naujų technologijų šiuolaikiniame mūšio lauke.
Jis įžvelgia didelį atotrūkį tarp politinių lyderių pareiškimų ir realių praktinių veiksmų gynybos sistemoje.
„Prireiks penkerių metų, jei šį procesą pradėsime šiandien.
Bet aš jau bent pusantrų metų stebiu, kada turėtų ateiti tas „šiandien“, tačiau to dar neįvyko“, – sakė V.Zalužnas.
Savo poziciją jis grindžia tuo, kad NATO šalių nacionalinė gynyba yra paremta kolektyvinio saugumo koncepcija ir dalyvavimu jame.
V.Zalužnas pabrėžė, kad Ukrainos patirtis moderniajame kare ir naujų galingų technologijų prieinamumas yra papildomas iššūkis santykiuose su Aljansu.
„Turime padėti NATO šalims viso to išmokti ir sukurti veiksmingas platformas. Į šį procesą turime įtraukti ir jų mokymo sistemą, kad jie pamatytų, kaip šie ginklai keičia kovos veiksmus ir taktiką“, – aiškino jis.
NATO reikia reorganizuoti
V. Zalužnas patvirtino, kad NATO išlieka vieninteliu atskaitos tašku Ukrainai kaip galingiausias jėgų blokas.
Tačiau jis mano, kad Aljansą reikia „reorganizuoti ir pertvarkyti“. „Ir, greičiausiai, norint išsaugoti Aljansą, tektų atidėti į šalį visas šias politines ambicijas bei pirmiausia galvoti apie saugumą, taigi – ir apie Ukrainą“, – sakė V.Zalužnas.
Jis pridūrė, kad tuomet būtų galima suformuluoti būsimos didelės saugumo bendrijos idėją, kuri, jo nuomone, jau beveik de facto egzistuoja.
Norint ją visiškai užbaigti, generolo ir diplomato manymu, reikia nutraukti karą, kad „būtų galima išsiaiškinti, kas kam ir ką skolingas bei ką daryti toliau“.
Ukraina nebegali pasikliauti vien fizine jėga
Kalbėdamas apie dabartinę Rusijos karo prieš Ukrainą situaciją, V.Zalužnas įsitikinęs, kad Ukrainos kariuomenei reikia „proto ir veiksmų strategijos“, o ne didesnių žmogiškųjų išteklių.
AP / Karas Ukrainoje /
„Romos imperiją, mongolų ir totorių jungą, prancūzų ir net vengrų imperijas formavo naujų ginklų atsiradimas ir greitas jų naudojimo taktikos įsisavinimas.
Ukraina dėl įvairių priežasčių nesugebėjo greitai įsisavinti naujų technologijų.
Štai koks bus karas.
Jei kas nors tikisi, kad ateis milijonas kareivių ir išves viščiukus iš vištidės, labai klysta“, – tvirtino generolas.
V. Zalužnas anksčiau yra sakęs, kad naujas karo su Rusija etapas gali tęstis ne vienerius metus, o blogiausiu atveju karas gali baigtis tik 2034 metais.
Buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas mano, kad tolesnę įvykių eigą lems ekonominiai ir demografiniai veiksniai.
Jis taip pat teigė, kad, esant tam tikroms sąlygoms, Ukrainos ir Rusijos gynybiniai ir puolamieji pajėgumai per artimiausius dvejus metus susilygins.
Tačiau Ukrainai reikia imtis keleto žingsnių, kad sustiprintų savo pozicijas.
Jei Ukraina sutiks nutraukti ugnį nesirūpindama savo gynyba, karas gali tęstis iki 2034 metų.
Senojo stiliaus karas, V.Zalužno teigimu, baigėsi apie 2023 metų gruodį, o 2024-aisiais prasidėjo „išsivaduojamasis karas“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą