Nina Puteikienė: Neapleidžia mintis, kad geras teatras sugeba pasiūlyti žiūrovui įvairovę

Jaunuolis vėl suraukęs nosikę prieštaravo: ne, pernelyg jau į didelius menus teatras nuėjo, na ir negali teatras būti pilnavertis, nestatydamas visų žanrų spektaklių.

Aha, pamaniau, komedijų jaunuoliui pritrūko! Tikrai! Jis visiškai rimtai pasakė, kad teatro repertuaras turi būti įvairus.

Jaunuolis nebuvo šiaip praeivis gatvėje. Netgi pats vaidinęs šio teatro scenoje. 88-ajame Klaipėdos dramos teatro sezone jau spėjau pamatyti tris spektaklius. Vieną premjerą ir dar du šiųmetinius, tik iš praeito sezono.

Be abejo, nei vienas iš jų nebuvo komedija. Nors neparašyta, kad tragedija. Bet patirtis artimesnė tragedijai, nei dramai.

Gal būčiau apie tai ir nesusimąsčius, jei ne paskutiniojo spektaklio atmosfera: teatro fojė ir salėje - prieblanda, žmonių tikrai netiršta, užimta max 2/3 salės.

Jaunojo režisieriaus, Oskaras Koršunovas mokinio, Jokūbo Brazio ,,Storas sąsiuvinis" - geras spektaklis. Skaudus, tamsios atmosferos ir nuotaikos.

Tikrai ne šviesesni buvo ir du prieš tai žiūrėti: ,,Vakarų krantinė" - ir vizualinė juoduma, kur veiksmas vyksta juodam vandeny, ir turinio prasme, kitam spektaklyje - ,,Fragmente" - bent gaisras buvo, vis akis spalvomis pasidžiaugė, bet turinys, tai, kaip po gaisro :) .

Beje, ,,Storą sąsiuvinį" žiūrėjau iš karto po ,,Fragmento" - nudžiugino ekologinis požiūris - scenografija buvo ta pati. Nejuokauju, veiksmas vyko toje pačioje scenoje sumontuotoje laiptinėje.

Bet, nukrypau į detales. O norėjau parašyti, kad ir man po trijų spektaklių pasidarė per daug juodumos.

Šviesos fojė prislopintos, visi mes juodai apsirengę, kavinėje irgi tamsu. Tai gal bent žvakes tada ant staliukų reiktų uždegti?

Pasilyginkime su Vilniumi: spektaklio vakarą Operos ir baleto teatras tviska visais sietynais, įpareigodamas ir publiką muzikos ar šokio šventei, kurios svečiai - pasitempę, ir šampano purslai ar karštas šokoladas su Hennessy taure tam vakarui pakylėja kiekvieną.

Tai gręžiuosi vėl į Klaipėdos dramos teatro repertuarą: manęs, aišku, neatsikratys jis ir statydamas spektaklius vien apie kančią.

Bet, bėda, kad uostamiestyje ne tiek daug mėgstančių kankintis už pinigus. Ir visiškai sutinku jau dabar su tuo jaunuoliu.

Taip, pilnavertis teatro repertuaras turi būti įvairus.

Turi būti spektaklių įvairiam žiūrovui. Nemanau, kad gerą komediją pastatyti yra lengva ir paprasta.

Greičiau atvirkščiai - sudėtinga ir pavojinga. Ar tik ne paskutinė buvo prieš ketvertą metų P. Gaidžio režisuotas ,,Paradas"? Atrodo, keturis kartus parodė ir nuėmė? Aišku, apskritai, kadangi esame kryžių ir lietaus šalis, komedijas mažai kas stato.

Tik Vilniaus Mažojo teatro ,,Madagaskaras" nemirtingas.

Rašau todėl, kad labai mažai kokybiškos diskusijos apie kultūrą Klaipėdoje. Ir apie teatrą konkrečiai.

Klaipėdiečiai ilgai laukė atsidarančio po remonto teatro, labai daug tikėjosi. Vertinu teatro pastangas dirbti su tikrai intelektualia literatūrine medžiaga, bet kartu neapleidžia mintis, kad geras teatras sugeba pasiūlyti žiūrovui įvairovę.

Klaipėdiečiai nori ir klasikos, ir istorinių dramų, ir poetinio teatro. Ar tai yra superuždavinys? Padiskutuokim.