O tuo metu Britanijoje... Arba kas nutinka, kai Londono meras leiboristas, o profsąjungoms laiku neuždėtas apynasris

Panaši, aišku, gerokai aštresnė ir dramatiškesnė situacija Britanijoje buvo kai į valdžią atėjo Margaret Thatcher. Praktiškai visa šalies pramonė buvo valstybinė, klestėjo biurokratija, profsąjungos ir jų bosai, šalis stagnavo ir vilkosi Vakarų pasaulio uodegoje.

 

1984 -1985 m. kilo angliakasių streikas. Rinkos monopolininkų profsąjungos pakilo į eilinį mūšį, tačiau neapskaičiavo, nes pataikė ant M. Thatcher, kuri elgėsi ryžtingai.

Ji ne tik perlaužė komunistuojančioms profsąjungoms stuburą, bet ir iš esmės pakeitė visą šalį, kuri tapo sparčiai augančia modernia ekonomika, tai ji iš esmės reformavo bankų sektorių ir kitas šakas.

Dabar panaši situacija klostosi vienoje iš monopolinių struktūrų – kompanijoje Transport for London (TfL) , kurios žinioje yra praktiškai visas sostinės visuomeninis transportas.

Praėjusią savaitę streikavo metro darbuotojai, prie jų prisijungė ir traukinių kompanijos.

Londonas skendėjo chaose.

Laikraščiai tą streiką vadino egoistišku ir nesąžiningu, bet to nepakako ir dabar jau kalbama apie naujus streikus.

Tuo tarpu spauda atskleidė, kad beveik 600 TfL vadovų praėjusiais metais uždirbo daugiau nei 100 000 GBP. Geriausiai apmokamas metro vairuotojas per metus uždirba iki 103 374 GBP, devyniems buvo sumokėta daugiau nei 100 000 GBP, kiti uždirba 60 000 ir 70 000 svarų, o 900 vairuotojų – daugiausia dirbančių ne visą darbo dieną – 60 000 svarų.

Kai darbe aptarinėjom būsimą streiką, pasakiau, kad einu dirbti metro vairuotoju.

Buvau išjuoktas.

Pasirodo, tai yra visiškai uždaras klubas ir jį pašaliečiai neįleidžiami, viską sprendžia profsąjungų bosai.

Taigi, tie metro darbuotojai uždirba daugiau nei, pavyzdžiui, medicinos slaugės.

Pavyzdžiui, pradinis orlaivio kapitono atlyginimas vidutinio dydžio aviakompanijoje gali svyruoti nuo 57 000 iki 78 000 svarų sterlingų. Ir tai vyksta tuo metu, kai TfL siekia eilinio 900 mln. svarų gelbėjimo paketo iš valstybės.

Vienas bičiulis, kaip aš jį vadinu, smulkiosios vietos buržuazijos atstovas, sako, kad jam negaila žmonėms.

Tiesa, jis viešuoju transportu beveik nesinaudoja.

Man irgi būtų negaila, bet dėl to besaikio godumo ir naudojimosi monopoline padėtimi, Londono viešasis transportas yra brangiausias Europoje, o stotyse nuolat dykinėja dešimtys darbuotojų.

Dalį jų ketinta atleisti, todėl ir kilo streikai.

Nuotraukoje: Evening Standard šios dienos pirmasis puslapis atskleidžia „riebių TfL katinų“ atlyginimus.

Archyvų nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder