- Lietuvos visuomeninį (nacionalinį) transliuotoją pavadinote „apgaulingo glamūro" pavyzdžiu. Esat tarp tų, kurių netenkina LRT turinys? Kas labiausiai kliūva?
- Labiausiai kliūva vienpusiškumas. Nors ir stengiamasi kartais laidose parinkti oponuojančius pašnekovus, bet šiaip jau LRT tendencija akivaizdi - vienintelė tiesa yra jų.
Net laidų vedėjai turi savo nuomonę, kurią kiša į eterį kaip teisingą ir galutinę.
Kitas dalykas, kaip per LRT generalinio direktoriaus rinkimus minėjo pati Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, yra susidaręs tam tikras LRT žiūrovų ir klausytojų kontingentas, todėl, pasak jos, ir taikomasi prie to kontingento skonio, stiliaus.
Bet, kaip jai per rinkimus replikavo vienas iš kandidatų į LRT vadovo postą, visuomeninis transliuotojas yra visos visuomenės, o ne jos dalies, todėl negalima ignoruoti tų, kurie turi kitokią nuomonę, požiūrį, kitokį skonį.
Čia ir yra esmė - vadiname visuomeniniu, tačiau LRT visų neaprėpia, nors visa visuomenė išlaiko šią televiziją.
O dėl pavadinimo nacionalinis transliuotojas ne kartą esu viešai replikavęs - kuriai nacijai atstovauja LRT? Neaišku.
Nes lietuviškumo, tautiškumo ši televizija vengia, tiesiog bijo. Kodėl tada vadinasi nacionalinis transliuotojas? J
uk yra priešingai - ši televizija orientuojasi į globalinius reikalus.
- Monika Garbačiauskaitė-Budrienė generaline direktore perrinkta tik iš trečio karto. Save gerbiantis žmogus, gavęs Tarybos nepritarimą, jau po pirmo karto būtų pasitraukęs. Neklausiu apie savigarbą, bet ką tai sako apie pačią LRT Tarybą?
- Nėra net ką komentuoti. Viskas liks kaip buvę. Jokių pokyčių šioje televizijoje neverta tikėtis. Ir nesitikiu.
- Dažnai lankotės Latvijoje. Koks mūsų kaimynų visuomeninis transliuotojas?
- Latvių visuomeninę televiziją įdomu žiūrėti, nėra tokio šališkumo kaip pas mus.
O svarbiausia - nebijoma latvius vadinti latviais, tai yra, nebijoma to nacionalumo viešinti. Latviai yra drąsesni už lietuvius šiuo požiūriu.
Ir apskritai latvių visuomenė yra tautiškesnė už lietuvių, tas nacionalumas ten yra pagarboje.
Galų gale, visi matėme šiųmetę Latvijos Dainų šventę, kokia ji buvo, kai atrodė, jog dainuoja visa Latvija.
Latvijoje daugiau dėmesio skiriama tautiškumui, papročiams, etnografijai, kalbos reikalams.
Latvijos radijas turi antrą programą, kuri skirta išimtinai tik latviškai muzikai.
Mūsų kaimynai labai didžiuojasi tuo, kad yra latviai, didžiuojasi savo tautosaka, etnografija.
To visiškai nematau mūsų šalyje ir Lietuvos televizijoje.
Jau nekalbant apie tai, jog mums trūksta laidų, kurios skatintų tautinį lietuvių sąmoningumą.
Kodėl taip yra? Latvių nacionalinis atgimimas 19 amžiuje rėmėsi kalba, tautosaka ir etnografija.
Latvių himne yra eilutės: „Kur latvių dukros žydi/ kur latvių sūnūs dainuoja/ šokime čia iš laimės mūsų Latvijoje!"
O mūsų himne skamba žodžiai: „Iš praeities Tavo sūnūs/Te stiprybę semia".
Labai gražu, bet...
Latviai tautinės stiprybės bei savitumo visada sėmėsi ir dabar semiasi iš kalbos, etnografijos ir folkloro, lietuviai gi - iš praeities, iš istorijos, kuri buvo labai įvairi ir kuri net dabar interpretuojama labai skirtingai.
Todėl Latvijoje tautiškumas, baltiškoji kultūra išliko geriau ir jos laikomasi labiau nei Lietuvoje, tad natūralu, kad latviai ir etniškai, ir valstybiškai tvirtesni.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą