„Reikia būti kietesniems, iki kraujo“. Kas žinoma apie Leonido Nevzlino „susirašinėjimą“ ir išpuolius prieš Volkovą ir kitus

„The Insider“ gavo ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas, kurį anksčiau iš dalies paskelbė RT ir FBK. Jie patvirtina, kad verslininkas Leonidas Nevzlinas įsakė surengti išpuolius prieš Leonidą Volkovą, Ivaną Ždanovą ir Maksimo Mironovo žmoną Aleksandrą Petračkovą. 

Leidinio „The Insider“ atlikta šio susirašinėjimo analizė rodo, kad labai tikėtina, jog jis yra tikras, - rašo The Insiders.

Iš kur atsirado Nevzlino korespondencija?

Šį susirašinėjimą gavo su FSB susijęs Andrejus Matusas iš Krasnodaro. 

Rusijoje A. Matusas buvo nuteistas už tyčinį kūno sužalojimą ir sukčiavimą su butu, o iš to, kaip jis buvo užfiksuotas telefonų knygose, buvo manoma, kad jis dirba FSB. 

Su FSB susijusiame „Telegram“ kanale „VChK-OGPU“ patikslinama: Matusas yra FSB Šeštosios tarnybos (atsakingos už ekonominius nusikaltimus) „sprendėjas“, kuris, be kita ko, padėjo spręsti verslininko Davido Jakobašvilio problemas. 

Taip pat žinoma, kad Matusas buvo „Dosjė centro“ (Michailo Chodorkovskio tiriamojo projekto) informatorius.

Tai, kad Matusas yra susijęs su Šeštąja tarnyba, patvirtina ir faktas, kad būtent jis pateikė „Dosjė“ publikacijai FSB „įmetimą“, kuriame buvo pranešta, kad sukčius Janas Marsalekas slepiasi po Makso Mayerio slapyvardžiu, ir pateiktos Mayerio-Marsaleko nuotraukos bei vaizdo įrašai. 

Kaip vėliau išsiaiškino „The Insider“, nuotraukose ir vaizdo įrašuose buvo kitas asmuo, o Marsalekas Maskvoje slapstosi visai kitu vardu. 

Tuo pat metu, „The Insider“ duomenimis, būtent FSB Šeštoji tarnyba prižiūri Marsaleką Rusijoje (daugiau apie tai toliau).

Matusas FBK pasakojo, kad per Dosjė centro vadovą Kristijoną Kučinską (geriau žinomą tiesiog kaip Chrisas) jis susipažino su Nevzlino žmonėmis, kurie prieš kurį laiką kreipėsi į jį dėl asmeninių Nevzlino giminaičių problemų Rusijoje sprendimo (Chrisas šią istorijos dalį patvirtina). 

Pasak Matuso, šiemet Nevzlinas kreipėsi tiesiai į jį su neįprastu prašymu: padėti jam atsikratyti įrodymų. 

Įrodymai - tai mobiliojo ryšio telefonai žmonių, kuriuos tariamai pasamdė Nevzlinas, vadovaujamas Anatolijaus Blinovo. 

Pasak Matuso, jam buvo paaiškinta, kad Anatolijus Blinovas sprendė visas nešvarias Nevzlino bylas Baltijos šalyse ir kad būtent jam Nevzlinas užsakė sumušti Volkovą už 250 000 eurų, bet kadangi žala buvo nedidelė, Nevzlinas atsisakė mokėti.

Matuso teigimu, gavęs iš Blinovo mobilųjį telefoną (kaip jį gavo, nepranešama), jis jo nesunaikino, bet, bijodamas dėl savo gyvybės po galimo įrodymų sunaikinimo, pirmiausia kreipėsi į įvairius Nevzlino verslo konkurentus, o paskui į FTB, prašydamas 200 000 eurų už informaciją ir šeimos apsaugos garantiją. 

Bendraudamas su FBC jis atsiuntė dalį paties Nevzlino susirašinėjimo (kaip jis teigė) su juo ir su Blinovu. 

FBC darbuotojai ne tik išstudijavo ekrano kopijas, bet ir susitiko su Matusu Juodkalnijoje, kad išklausytų Nevzlino pokalbio su juo garso įrašą, kuriame jie aptaria planą sunaikinti įrodymus ir nusikalstamos veiklos pėdsakus (pokalbio metu jų įrašytas Nevzlino balso fragmentas labai panašus į tikrąjį, tačiau tai nieko neįrodo).

Po pirminio bendravimo ir FBC atsisakymo mokėti pinigus už informaciją Matusas, pasak jo, perdavė FSB susirašinėjimą, kurį netrukus paskelbė televizijos kanalas RT. 

Po to jis vėl susisiekė su FBC ir, neslėpdamas bendradarbiavimo su FSB, pateikė jiems trijų telefonų, kuriuos turėjo sunaikinti, pokalbių vaizdo įrašus. 

Išanalizavę ekrano įrašus, FBC darbuotojai pakvietė Hristo Grozevą iš „The Insider“ ir Michailą Maglovą iš „Project“, kad šie nepriklausomai patikrintų susirašinėjimo autentiškumą jų tyrimui.

Chrisas iš dalies patvirtina Matuso informaciją ir teigia, kad „The Dossier“ dirbo su juo kaip su informatoriumi, tačiau nustojo bendrauti su Matusu po to, kai paaiškėjo, kad kai kuri informacija yra „ne pagal planą“, ką jis praneša, ir kad jis pats keliauja į Rusiją. 

Pasak Chriso, nuo 2023 m. vidurio jie nebesusisiekė ir tik birželio mėn. kažkas, neprisistatęs, pasiteiravo, ar „The Dossier“ nenori sužinoti, kas stovi už Volkovo sumušimo. 

Rašytojas papasakojo apie Argentiną ir Vilnių, parodė keletą Nevzlino ekrano nuotraukų, tačiau negalėjo atsakyti į patikslinančius klausimus. 

Krisas atsakė: „Jei tai vėl kažkokia apgaulė, aš tame nedalyvauju, bet jei tai tiesa, kreipkitės į policiją“.

(Matusas panašiai aprašo Chriso atsakymą, nenurodydamas, kas su juo susisiekė).

Krisas teigia, kad tuoj pat paskambino Chodorkovskiui, kuris sutiko, kad reikia nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas. 

O Nevzlinas, anot jo, pareiškė, kad tai padarys pats.

Toliau pateikiamas Nevzlino susirašinėjimas

Pagrindinis susirašinėjimo dalyvis yra buvęs B. Berezovskio advokatas Anatolijus Blinovas. 2006 m. jis buvo nuteistas 6 metams bendrojo režimo kolonijoje Rusijoje už pasikėsinimą sukčiauti, paskui persikėlė gyventi į Europą.

Sprendžiant iš jo susirašinėjimo, Blinovas taip pat skraido su suklastotu Latvijos pasu.

Blinovas susirašinėja su keliais asmenimis per „Messenger Signal“: su pačiu Nevzlinu (kuris bendrauja ir iš savo gerai žinomos paskyros, ir iš kitos paskyros slapyvardžiu Arye Bar Am, kuri žinoma tik siauram žmonių ratui - „The Insider“ taip pat rado neoficialią Nevzlino „Twitter“ paskyrą tuo pačiu vartotojo vardu). 

Jis taip pat bendrauja su Nevzlino padėjėju Romanu Želiazko (slapyvardis Roger Jolly) ir, tiesą sakant, su pačiu Matusu.

Iš viso „The Insider“ išstudijavo kelis tūkstančius 2023 ir 2024 m. žinučių.
Išpuolis prieš Maksimo Mironovo žmoną

Maksimas Mironovas yra A. Navalno komandai artimas ekonomistas, persikėlęs į Argentiną. 

Savo socialiniame tinkle „Twitter“ jis dažnai kritikuoja Nevzliną, vadindamas jį „sukčiumi ir vagimi“.

2023 m. rugsėjo 1 d. Mironovo žmoną Aleksandrą Petračkovą, einančią gatve su vaikišku vežimėliu, užpuolė nepažįstamas vyras, trenkė jai į veidą ir šaukė: „Laikykitės atokiau nuo Rusijos!“

Kaip tuo metu nustatė „The Insider“, užpuolikas buvo Lenkijos pilietis Grzegorzas Daszkowskis. 

The Insider susisiekė su Lenkijos teisėsauga, po to 2024 m. balandžio mėnesį G. Daszkowskis buvo suimtas.

Matuso pateiktame susirašinėjime yra anksčiau neskelbtas užpuolimo prieš Petračkovą vaizdo įrašas (The Insider jo neskelbia etikos sumetimais).

Sprendžiant iš susirašinėjimo, Nevzlinas ne tik įsakė surengti išpuolį, bet ir skrupulingai stebėjo, kaip jis vykdomas, taip pat kaip skleidžiama informacija apie išpuolį:

Išpuolis prieš Volkovą ir Ždanovą

2023 m. birželį per mitingą Navalnui paremti buvo užpultas FBC direktorius Ivanas Ždanovas - ir vėl paaiškėjo, kad užpuolimo vaizdo įrašas, nufilmuotas pirmuoju asmeniu, kuriame užpuolikai tarpusavyje kalbasi lenkų kalba, buvo susirašinėjimas su Nevzlinu.

Volkovo atveju planas buvo rafinuotesnis: ne tik sumušti jį „iki neįgaliojo vežimėlio“, bet ir pagrobti, kad „laivu“ būtų nugabentas į Rusijos teritoriją. 

Matuso teigimu, planas buvo suderintas su FSB Sankt Peterburgo skyriumi, kuris turėjo „priimti siuntinį“.

 

 

 

 

Užpuolikai ilgą laiką seka Volkovą ir Mariją Pievčich, siunčia nuotraukas į pokalbių kambarį (kartu jie periodiškai apgaudinėja savo klientą: atsiunčia namo, kuris iš tikrųjų neturi nieko bendra su jų aukomis, nuotrauką arba nufotografuoja atsitiktinę merginą šalia „jos automobilio“, kurio Pievčich iš tikrųjų niekada neturėjo). 

Galiausiai pagrobimo planą tenka atšaukti ir apsiriboti mušimu.

Pasak „The Insider“, prie bylos dirbantys lenkų tyrėjai atėjo ant išpuolio sumanytojo - Rusijos piliečio, kurio apibūdinimas atitiko Anatolijaus Blinovo - pėdsakų. 

Tačiau kai tyrėjai pabandė jį apklausti, jis dingo iš šalies.

Kiti taikiniai

Sprendžiant iš susirašinėjimo, A. Nevzlinas taikėsi ir į kitus A. Navalno rėmėjus. 

Be kita ko, pavyzdžiui, jie jam praneša apie baudžiamosios bylos prieš Vladimirą Ašurkovą iškėlimą Latvijoje (tokia byla iš tiesų iškelta, Ašurkovas jau apklaustas kaip liudytojas). 

O kai Nevzlinas pamatė Ašurkovą Izraelyje, jis apsidžiaugė: čia jam bus lengviau susidoroti su savo priešu.

Kiti Nevzlino taikiniai buvo verslininkai Fridmanas ir Avenas, kurių bendrovėms jis tikėjosi taikyti sankcijas visame pasaulyje, ir Vladimiras Gusinskis, iš kurio jis tikėjosi atimti Ispanijos pilietybę.

Nevzlino motyvai

Nevzlinas neslėpė savo nemeilės FBC, nors visada oficialiai teigė, kad jo „nedomina Rusijos politika“. 

Tačiau dauguma jo tviterio žinučių yra būtent apie Rusijos politiką, o savo neoficialioje „Twitter“ paskyroje jis „teisia“ A. Navalno šalininkus už netinkamą toną ir žada „simetrišką atsaką“.

Daugelis „The Insider“ apklaustų visuomenės veikėjų teigė sulaukę vienokių ar kitokių grasinimų iš Nevzlino (tiesiogiai arba iš jo atstovų) - dažniausiai tai būdavo atsakas į M. Chodorkovskio arba paties Nevzlino kritiką. 

Tačiau visi „The Insider“ pašnekovai šių grasinimų rimtai nevertino.

Prieš organizuodamas išpuolius Nevzlinas buvo įsitraukęs į nepaskelbtą karą su FBK. 

Nevzlino finansuojamas „Telegram“ kanalas „Sota“ (nepainioti su „SotaVizija“) nuolat smerkė Navalno komandą, o „Sota“ korespondentė Jelena Kruševskaja (dar vadinanti save Bella Fox), kuri asmeniškai pažįsta Nevzliną, buvo autorė intarpo, kuriame „Laisvosios Rusijos fondo“ projektas „elfų fabrikas“ buvo pristatomas kaip „Navalno botų ferma“.

Privačiuose pokalbiuose Leonidas Nevzlinas savo nemeilę Navalno komandai aiškino tuo, kad jie visi, o ypač Marija Pievčich, esą dirba... Romanui Abramovičiui (kuriam Nevzlinas jau seniai jaučia antipatiją).

Kiti taikiniai

Sprendžiant iš susirašinėjimo, A. Nevzlinas taikėsi ir į kitus A. Navalno rėmėjus. 

Be kita ko, pavyzdžiui, jie jam praneša apie baudžiamosios bylos prieš Vladimirą Ašurkovą iškėlimą Latvijoje (tokia byla iš tiesų iškelta, Ašurkovas jau apklaustas kaip liudytojas). 

O kai Nevzlinas pamatė Ašurkovą Izraelyje, jis apsidžiaugė: čia jam bus lengviau susidoroti su savo priešu.

Kiti Nevzlino taikiniai buvo verslininkai Fridmanas ir Avenas, kurių bendrovėms jis tikėjosi taikyti sankcijas visame pasaulyje, ir Vladimiras Gusinskis, iš kurio jis tikėjosi atimti Ispanijos pilietybę.

Nevzlino motyvai

Nevzlinas neslėpė savo nemeilės FBC, nors visada oficialiai teigė, kad jo „nedomina Rusijos politika“. 

Tačiau dauguma jo tviterio žinučių yra būtent apie Rusijos politiką, o savo neoficialioje „Twitter“ paskyroje jis „teisia“ A. Navalno šalininkus už netinkamą toną ir žada „simetrišką atsaką“.

Daugelis „The Insider“ apklaustų visuomenės veikėjų teigė sulaukę vienokių ar kitokių grasinimų iš Nevzlino (tiesiogiai arba iš jo atstovų) - dažniausiai tai būdavo atsakas į M. Chodorkovskio arba paties Nevzlino kritiką. 

Tačiau visi „The Insider“ pašnekovai šių grasinimų rimtai nevertino.

Prieš organizuodamas išpuolius Nevzlinas buvo įsitraukęs į nepaskelbtą karą su FBK. 

Nevzlino finansuojamas „Telegram“ kanalas „Sota“ (nepainioti su „SotaVizija“) nuolat smerkė Navalno komandą, o „Sota“ korespondentė Jelena Kruševskaja (dar vadinanti save Bella Fox), kuri asmeniškai pažįsta Nevzliną, buvo autorė intarpo, kuriame „Laisvosios Rusijos fondo“ projektas „elfų fabrikas“ buvo pristatomas kaip „Navalno botų ferma“.

Privačiuose pokalbiuose Leonidas Nevzlinas savo nemeilę Navalno komandai aiškino tuo, kad jie visi, o ypač Marija Pievčich, esą dirba... Romanui Abramovičiui (kuriam Nevzlinas jau seniai jaučia antipatiją).

 

Nevzlino ryšiai su FSB

Kaip minėta, pirminis Nevzlino planas, sprendžiant iš susirašinėjimo, buvo ne sumušti Volkovą, o jį pagrobti ir per specialiai suorganizuotą „koridorių“ pasienyje nugabenti į Rusiją, tačiau tai būtų buvę problemiška suorganizuoti nesuderinus su FSB. 

Teoriškai tokį „koridorių“ galėjo sukurti ir paprasti korumpuoti pasieniečiai (tokios specialiai organizuotos „skylės“ pasienyje, kuriomis naudojasi kontrabandininkai, nėra retas reiškinys). 

Tačiau susirašinėjime yra daug kitų požymių, kad Nevzlinas palaiko glaudžius ryšius su šeštąja tarnyba.

Jis siunčia tam tikrą informaciją su nuoroda į „Sečino specialiųjų pajėgų vadovą“ (taip vadinama Šeštoji tarnyba) arba dėl tam tikrų priežasčių nurodo Šeštosios tarnybos adresą.

 

Reikėtų priminti, kad Matusas buvo FSB Šeštosios tarnybos „sprendėjas“ ir padėjo spręsti problemas verslininkui Davidui Jakobašviliui, kuris teisme liudijo, kad asmeniškai pažinojo Šeštosios tarnybos darbuotoją Stanislavą Petlinskį. 

Kaip anksčiau rašė „The Insider“, S. Petlinskis buvo S. Marsaleko kuratorius ir greičiausiai stovėjo už bandymo „Dosjė centrui“ pakišti dezinformaciją apie S. Marsaleką.

Pasak „The Insider“, FSB Šeštoji tarnyba jau yra įvykdžiusi bandymų pagrobti žmones užsienyje. 

Tačiau iš susirašinėjimo lieka neaišku, ar išpuolis buvo iš anksto derinamas su FSB, ar pagrobėjai tikėjosi, kad „pristatę siuntinį į tėvynę“ Volkovas bus suimtas be jokio derinimo. 

Pats Matusas FBC sakė, kad „siuntinio“ pristatymo planą derino Nevzlino grupė ir FSB Sankt Peterburgo skyrius („bet jie jo nebaigė“). 

Tuo pat metu daugelis Nevzlino žinučių susirašinėjime rodo, kad jam priimtiniausias variantas būtų pristatyti Volkovą į Rusiją, o kai kuriuose pokalbiuose jis klausia, ar neįgaliojo vežimėlis netrukdytų „siuntinio“ planams.

Kodėl šis susirašinėjimas vargu ar yra suklastotas

Kad šį susirašinėjimą pateikė su išpuoliu susiję asmenys, abejonių nekyla, nes jame yra vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti išpuoliai prieš Petračkovą ir Ždanovą ir kurie nebuvo viešai prieinami. 

Tačiau ar jis tikrai susijęs su Nevzlinu, ar FSB tiesiog pasinaudojo Nevzlino nesantaika su FBK, kad paskleistų dezinformaciją apie jo dalyvavimą?

Susirašinėjimo analizė rodo, kad bent jau didžioji jo dalis yra tikra ir Nevzlinas iš tiesų stovi už išpuolių, ir štai kodėl.

1. Susirašinėjime cituojamas Nevzlino ir Pievčich dialogas „Signal“, kurį galėjo turėti tik tie, kurie turi fizinę prieigą prie Nevzlino arba Pievčich įtaisų. 

jei kas nors būtų įsilaužęs į Nevzlino ar Pevčikhio paskyrą, jie neturėtų prieigos prie žinučių - tam reikėtų fizinės prieigos prie įtaiso.

 

 

2. Kaip teisingai pastebėjo Vladas Romancovas, visose „Twitter“ nuorodose, kurias Nevzlinas pateikia savo susirašinėjime, galima pastebėti parametrą t=taRExlwtL5tmHK4OIFQ30g. 

Tai yra užkoduotas jo naudotojo identifikatorius, kuris perduodamas kirpimo metu. 

Įvedę jį į paiešką, galite rasti vieną iš rugsėjo 11 d. tviterio žinučių (tai ekrano nuotraukoje pateikto įrašo data). 

Grynai techniškai niekas netrukdė FSB atsižvelgti į šį momentą klastojant susirašinėjimą, tačiau toks apgalvotumo lygis kelia abejonių.

3. Nevzlino žinutės ne tik stilistiškai ir prasminiu požiūriu yra panašios į tai, ką jis rašo savo oficialiame ir ypač neoficialiame „Twitter“, bet ir turi bendrų būdingų žodžių rašybos bruožų. 

A. Navalno komanda savo analizėje atkreipė dėmesį į kai kuriuos tokius ypatumus: pavyzdžiui, žodis „tweet“ su dviem „t“, dvigubi jaustukai, laikas po dvitaškio - visa tai formuoja būdingą rašymo manierą (ją taip pat galima suklastoti, tačiau tam reikėtų papildomų specialių pastangų).

4. Susirašinėjimą sudaro tūkstančiai žinučių iš keturių paskyrų, kurios turi būti susijusios ne tik tarpusavyje, bet ir su įvykiais (daugelis jų nėra viešai prieinami - pavyzdžiui, duomenys apie Nevzlino kolegų, draugų ar giminaičių skrydžius arba informacija apie verslo konfliktus). 

Norint patikimai suklastoti tokį susirašinėjimą, reikėtų milžiniškų pastangų. 

Galiausiai susirašinėjime yra daug fragmentiškų frazių, kurios pašaliniam žmogui be konteksto ir „vidinio darbo“ supratimo būtų nesuprantamos. 

Per dešimt įsilaužimo susirašinėjimo tyrimų metų „The Insider“ nėra matęs pavyzdžio, kad kas nors įtikinamai suklastotų tokios apimties ir sudėtingumo susirašinėjimą.

Kartais užpuolikai, norėdami sukompromituoti savo auką, į tikrąjį nulaužtą susirašinėjimą įterpia tam tikras frazes. 

Tačiau, pirma, vogti susirašinėjimą iš kelių įtaisų vienu metu yra problemiška (priminsime, kad susirašinėjimą „Signal“ galima gauti tik fiziškai prisijungus prie įrenginio), antra, šiuo atveju visas susirašinėjimas kaip visuma turi kliento ir užpuoliko derybų prasmę, o kelių atskirų žinučių pakeitimas esmės nepakeistų.

5. Jei susirašinėjimas būtų suklastotas, jame neišvengiamai būtų buvę klaidų, kurias Nevzlinas būtų galėjęs nesunkiai paneigti ir įrodyti savo nekaltumą (o susirašinėjime yra daug faktinių detalių: pranešimai apie skrydžius, susitikimus, dokumentų nuotraukos).

Kita vertus, Nevzlinas padarė bendrą pareiškimą apie savo nedalyvavimą ir net nebandė demaskuoti patalpintų ekranų.

Jei susirašinėjimas būtų buvęs autentiškas, bet su įterptais „metimais“, Nevzlinas būtų galėjęs parodyti originalą ir tai įrodyti.

Bet kokiu atveju didžioji dalis susirašinėjime minimų detalių, susijusių būtent su išpuoliais (įskaitant pinigų pervedimus iš Nevzlino į Blinovą), yra lengvai patikrinama informacija teisėsaugos institucijoms, ir jos, pasak „The Insider“, jau atlieka savo tyrimą.

Leonidas Nevzlinas atsisakė komentuoti „The Insider“ informaciją.

Romanas Dobrochotovas, Hristo Grozevas

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder