Seimo narė Ligita Girskienė: mokyklose - dėmesys mokslui, o ne ekranams
(3)Įstatymais ar taisyklėmis drausti ar riboti naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais ugdymo įstaigose, remiantis 2024 metų rudenį paskelbtais UNESCO duomenimis, jau įvedė daugiau nei 60 pasaulio šalių.
Deja, Europos Parlamentas kol kas dar nėra nustatęs gairių, kaip mokykloms elgtis su mobiliosiomis technologijomis ugdymo proceso metu. Lietuvoje šis klausimas taip pat vis dar paliekamas pagal poreikį spręsti pačioms mokykloms ir jų bendruomenėms.
Problemą mato visi, tačiau ieškoti susitarimų ir sprendimų imasi tik pavienės ugdymo įstaigos. Beje, mano žiniomis, nė viena draudimą įvedusi ugdymo įstaiga nesigaili tokio žingsnio. Jų tarpe ir Klaipėdos miesto ugdymo įstaigos.
Esu diskutavusi su daugybe specialistų – tiek psichikos sveikatos, tiek ugdymo sričių atstovais – ir visi sutaria, kad problema tampa vis aktualesnė.
Vaikų priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių pasiekė tokį lygį, kad ignoruoti to nebegalime. Išmaniųjų įrenginių draudimas mokyklose galbūt nėra pats populiariausias sprendimas, tačiau jei norime užauginti sveiką ir kritiškai mąstantį jaunimą, turime imtis ryžtingų veiksmų.
Vilniaus universiteto mokslininkų atlikti tyrimai (Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai. 2022, R. Jusienė) rodo, kad sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, prie ekranų leidžiamas laikas, įskaitant televizijos žiūrėjimą, naudojimąsi kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, tapo svarbia daugelio vaikų ir paauglių kasdienio gyvenimo, pasižyminčio nejudrumu ir kitais sveikatos sutrikimais, priežastimi.
Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimais, 6–17 metų amžiaus vaikų ir paauglių ekrano laikas gerokai viršija psichikos sveikatos specialistų rekomenduojamas normas.
Svarbu paminėti tai, kad vaikų naudojimasis informacinėmis technologijomis ženkliai išaugo pandemijos metu, o sveikata (ypač psichikos) – ženkliai suprastėjo.
Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 400 su vaikais dirbančių asmens sveikatos ir priežiūros specialistų, rezultatai patvirtino, kad neribojamas ekranų naudojimas vaikams ir paaugliams daro didelę žalą.
Nuolatinis dėmesio blaškymas mobiliaisiais įrenginiais mokykloje mažina informacijos įsisavinimą ir mokinių koncentraciją bei motyvaciją mokytis, mažina fizinį aktyvumą ir didina depresijos simptomų ir savižudybės riziką.
Ankstyvas ir neribojamas naudojimasis ekranais, medikų teigimu, priveda prie „ekraninio autizmo“, išsivysto ir kiti sveikatos sutrikimai: miego problemos, funkcinės ligos (nervų, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos veiklos sutrikimai).
Siekdama paskatinti politikų, švietimo įstaigų bendruomenių atstovų diskusiją dėl išmaniųjų technologijų daromos žalos ir naudojimo ugdymo proceso metu, parengiau ir registravau Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama riboti informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimą švietimo įstaigose ne ugdymo tikslu.
Šiuo metu Švietimo įstatyme nėra įtvirtintas draudimas švietimo įstaigose naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ne ugdymo tikslu, todėl mokyklos administracija laisvai sprendžia dėl tokio ribojimo būtinumo.
Deja, riboti informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimą pasirenka tik nedaugelis švietimo įstaigų.
Siūlau papildyti įstatymą nauja dalimi, kurioje būtų įtvirtintas bendrasis draudimas mokyklose naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (pripažįstant jų nekontroliuojamą naudojimą švietimo įstaigoje žalingu mokiniams veiksniu).
Mokyklos bendruomenė turėtų nustatyti šio draudimo išimtis, o įstaigos vadovas turėtų pareigą tokią tvarką patvirtinti.
Naujasis reguliavimas padės gerinti ugdymo proceso kokybę ir mokinių pasiekimus švietimo įstaigose bei darys teigiamą įtaką vaikų ir paauglių psichikos sveikatai ir socialiniams įgūdžiams. Nesiimant jokių veiksmų, rekomendacijos - jau nepadės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą