Tipiškas oligarchinės valstybės vaizdelis: skirtumai didžiuliai, viršūnėlės toliau tunka, apačios toliau balansuoja ant ribos

Joje neapskaitomos privataus ir ūkio sektorių individualių įmonių - didžiausių privataus verslo bėdžių, visaip valstybės naikinamų ir niekaip neišnaikinamų -  algos.

Ir ką mes matome? 

Ogi privačių ir ūkio sektorių, be pačias mažiausias algas mokančių individualių įmonių, atlyginimų vidurkiai MAŽESNI už viešojo sektoriaus vidurkį su VISAIS MAŽUS ATLYGINIMUS gaunančiais kultūros, bibliotekų darbuotojais, gaisrininkais, policininkais ir kitais už vos ne minimumą vargstančiais bėdžiais.

Taip, neapsirikote - viešojo sektoriaus atlyginimų vidurkis didesnis ir už privataus, ir už ūkio sektorių darbuotojų!

Ir kreivės pabaigoje ryškiai šauna aukštyn! Taigi skirtumas ir toliau didėja!

Paaiškinimas paprastas. Vidurkius visada nulemia ne mažo skaičiaus vadovų, o didelio skaičiaus eilinių darbuotojų atlyginimai.

Viešajame sektoriuje, paprasčiau tariant - iš biudžeto išlaikomose, "valdiškose" įstaigose - tų labai gerai apmokamų biurokratų procentas yra žymiai didesnis.

O ūkio ir privačiame sektoriuje, net įvertinus didžiules lyderiaujančių įmonių algas, didžioji masė pelnus akcininkams ir algas direktūrai uždirbančių darbuotojų uždirba mažai. 

Tipiškas oligarchinės valstybės vaizdelis: skirtumai didžiuliai, viršūnėlės toliau tunka, apačios toliau balansuoja ant ribos. 

Daugiau kaip pusė milijono "laisvos Lietuvos" piliečių  žemiau skurdo ribos - geriausias to rodiklis.

Autorius išreiškia savo asmeninę nuomonę, kuri gali nesutapti su redakcijos pozicija. Autorius atsako už rubrikoje „Nuomonės“ paskelbtus duomenis.