Valdas Vasiliauskas: Nuo globalios Lietuvos iki mafijinės valstybės
Viena pirmųjų čia buvo Trinkūnų-Navickų šeima, kurios jaunoji karta drąsiai leidosi į skaitmeninių pinigų vandenyną. I.Trinkūnaitei, Vilhelmui Germanui (Viliui Žideliui), Mindaugui Navickui tikrai nestigo įgudimo inovatyviame fintech‘o versle - tai byloja jų įsteigtos ir valdomos Šveicarijoje finansinių technologijų įmonių grupės „iSUN" tarptautinė sėkmė.
I.Trinkūnaitė buvo pakviesta skaityti pranešimą apie finansines technologijas prestižiniame „Lietuvos Davoso" renginyje.
Tarp „iSUN" partnerių pastebėtas ir kitas garsios praeityje šeimos atstovas - Sigito Gaidjurgio gaujos kasininko Alberto Lenckaus, klaipėdiečių vadinto Albertuku, sūnus Dovydas Lenckus, taip pat vienas pirmųjų Lietuvoje perpratęs sudėtingą blokų grandinių technologiją.
2009 m. Lietuvoje pasirodė milijonierius iš Los Andželo, JAV ir Libano pilietis Ahmadas Khawaja (pačių amerikiečių vadinamas Andy), radęs čia savo veiklai palankiausią dirvą ir finansinių technologijų paslapčių ištroškusių mokinių.
Šis fintech‘o guru mūsų krašte dosniai dalijosi patirtimi, skaitė paskaitas, o vėliau tapo ir Lietuvos žentu: 2015 m. Los Andžele surengtame pasaulio grožio konkurse nugalėtoja buvo paskelbta klaipėdietė Grėta Raudonytė, kurią jis ir vedė.
Šiame konkurse teisėjauti Andy buvo pakvietęs kitą lietuvaitę „stilistę" Astą Valentaitę, kuri žurnalistams tvirtinusi, jog norėtų būti Grėtos vietoje.
Andy skaitmeninė pasaka Lietuvoje baigėsi netikėtai: Bostono apygardos teismas Ahmadą Khawają apkaltino sąmokslu apgauti bankus.
Pasirodo, jis su dar trimis bendrais per savo finansinių technologijų įmonę „Allied Wallet" pagrobė per interneto bankininkystę iš elektroninių mokėjimo kortelių „Visa‘", Mastercard", "American Express", „Discover" apie 150 mln. dolerių. Už tai JAV jam gresia iki 30 metų kalėjimo. Amerikiečiai paprašė Lietuvos Andy išduoti JAV.
Bet Lietuva, kaip mylinti uošvė, neleidžia skriausti savo žentų: mūsų krašte suimtas Andy, apsukrių advokatų dėka, už rekordišką užstatą (kurio dydis neskelbiamas, kilmė nežinoma) 2023 m. buvo išlaisvintas, numojus ranka, kad ekstradicijos bylose pagal tarptautinę teisę tokia praktika netaikoma, kad, atsisakiusi perduoti JAV ten nusikaltimą padariusį asmenį, Lietuva rizikuoja strateginio partnerio akyse prarasti pasitikėjimą.
Sakoma, kad iki šiol šis JAV ir Libano pilietis vargsta Lietuvoje penkių žvaigždučių viešbutyje.
Pašto apiplėšimas
Per porinkiminę valdžios kaitos sumaištį liko nepastebėta, kad be vadovo liko strateginę reikšmę turinti AB „Lietuvos paštas" - patyliukais atsistatydino generalinis direktorius Rolandas Zukas, ištikimas Roko Masiulio žmogus, lydintys jį nuo „Klaipėdos naftos" laikų, vos prieš gerus metus šiame poste pakeitęs taip pat R. Masiulio brolijai priklausančią Astą Sungailienę, kuri taip pat patyliukais pasitraukė „šalių susitarimu".
Nors į „Lietuvos paštą" A.Sungailienė atėjo su dideliu triukšmu, kurį buvo sukėlęs tuometis susisiekimo ministras R.Masiulis.
Į ministro nemalonę buvo patekusi tuometinė „Lietuvos pašto" vadovė Lina Minderienė, kuri jau buvo ištraukusi bendrovę iš finansinės duobės, sėkmingai panaudojusi sunaikinto „Snoro" banko kioskus „Snoriukai", kurie aptarnavo periferijos gyventojus ir galėjo tapti valstybinio komercinio banko užuomazga.
Atėjusi iš SEB banko R.Masiulio statytinė A. Sungailienė pirmiausia nutraukė „Snoriukų" veiklą, kuri galėjo sudaryti konkurenciją skandinaviškiems bankams, o pats ministras išsijuosęs kompromitavo buvusią pašto vadovybę, teigdamas spaudos konferencijose apie jai pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl valstybės pinigų grobstymo.
Ministras žurnalistams su pasiskonėjimu pasakojo apie korupcinę schemą - specialiai sukurtą AB „Lietuvos pašto" dukterinę įmonę „LP mokėjimų sprendimai", kuri kartu su „Lietuvos paštu", privačiomis bendrovėmis „Banking Claster LT", „Cetus" ir „Baltic Amber Solutions (BAS)" pagal jungtinės veiklos sutartį vykdė bendrą veiklą, finansuojamą tik valstybės lėšomis, be privataus kapitalo indėlio.
Pasak R. Masiulio, per „LP mokėjimų sprendimus" ir buvo grobstomi valstybės pinigai. Šio klasterio vadovai davė parodymus ikiteisminiame tyrime.
Visuomenė išgirdo verslininkų, UAB „Banking Claster LT" vadovo Georgo Kotomino, UAB BAS direktoriaus Narimanto Bloznelio pavardes.
Prisiminta, kad kaunietis G.Kotominas turėjo bendrą GAZ automobilių aptarnavimo ir distribucijos įmonę Rokiškyje su pačiu V.Putino parankiniu, rusų oligarchu Olegu Deripaska, net buvo pasiekęs Turkiją.
Bet dėl AB „Lietuvos pašto" 2018 m. FNTT triukšmingai pradėtas, net dvejus metus trukęs ikiteisminis tyrimas rimo ir nurimo, baudžiamoji byla nepradėta buvo užversta.
Žinia, 2020 m. pasikeitė politinė valdžia, o šiame baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime UAB BAS atstovavęs žinomas advokatas Giedrius Danėlius buvo ir I. Trinkūnaitės atstovas, todėl jam nebuvo keblumų G.Kotominą ir N.Bloznelį supažindinti su V.Germanu (V.Žideliu) ir M.Navicku.
Pažintis buvo sutvirtinta G.Kotomino ir N.Bloznelio investicijomis į „Foxpay", jie tapo šios bendrovės mažaisiais akcininkais ir net valdybos nariais. Atsidūrusiems po V. Germano (V.Židelio) ir ministrės vyro M.Navicko sparnu, verslininkams baigėsi nemalonumai per valdiškus namus.
Tokia būtų laiminga istorijos pabaiga, jeigu ne AB „Lietuvos paštas". Nugyvenusi šią strateginę valstybės įmonę, kuri buvo priversta masiškai atleidinėti savo darbuotojus, todėl negalinti atlikti savo funkcijų, A.Sungailienė paskutinę savo darbo dieną - 2023 m. vasario 24 d. pasirašė susitarimą, kuriuo nutraukiama tiek daug triukšmo sukėlusi jungtinės veiklos sutartis.
Iš privačių klasterio partnerių nepareikalauta atlyginti padarytą žalą, susitarimu atsisakyta reikšti dėl jos pretenzijas. Spėjama, toks buvo nurodymas iš viršaus.
„Lietuvos paštas" iš šios jungtinės veiklos neįvykdytos ar netinkamai (nesąžiningai) vykdytos sutarties prarado mažiausiai 3,7 mln. eurų.
Globalios Lietuvos kregždutės
Nemanyk, kad jos - tik konservatoriai. Apsčiai jų būta ir nepartinių.
2008-2012 m kadencijos konservatorių Andriaus Kubiliaus Vyriausybė priėmė „Globalios Lietuvos programą" ir be gaišavimų ėmė ją vykdyti.
Dėsninga, kad tada Lietuvoje buvo uždegta žalia šviesa fintech‘o verslui, kuris pagreitį įgavo į valdžią atėjus prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Lietuvos banko valdybos pirmininku tapus jos buvusiam rinkimų štabo vadovui Vitui Vasiliauskui.
Didelę įtaką premjero A.Kubiliaus aplinkoje, o vėliau Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijoje bei Seime įgijo iš Londono konservatorių lyderio parsivežtas fintech‘o entuziastas Mykolas Majauskas.
Ilgainiui pasitraukęs iš partijos, Seimo ir apskritai politikos, M.Majauskas paniro į virtualių finansų pasaulį, šiais metais išrinktas asociacijos „Crypto Economy Organisation" prezidentu. Iki skandalo I. Trinkūnaitė ėjo šios nevyriausybinės organizacijos viceprezidentės, o M.Navickas - valdybos nario pareigas.
Lietuviams atsivėrė globali skaitmeninės valiutos rinka, kur nėra nacionalinių pinigų, muitų, vieno vadovaujančio ir kontroliuojančio centro, atkampiausiame kaimelyje plušantis uolus kriptovaliutos kasėjas gali prilygti finansinių megapolių senbuviams.
Tapęs globalios rinkos žaidėju, ne vienas lietuvis pasijuto pasaulio piliečiu, kuriam jau nesvarbu, kur gyventi, dirbti, statyti savo namus ir ten auginti vaikus.
Kaip šio žurnalistinio tyrimo herojams V.Germanui (V.Žideliui) ar M.Navickui. Ar įpėdžiui jiems neseka jaunoji mūsų politikų, elito karta - G.Landsbergis ir kt.?
Ir atvirkščiai - Lietuva virto rojaus kampeliu visokiems svieto perėjūnams, kaip tam dvi pilietybes - Libano ir JAV turinčiam Ahmadui Khawajai, kurį Lietuva paslėpė nuo Amerikos teisingumo.
Arba Trinkūnų - Navickų šeimos draugas Princus Marcus, Vokietijos viešnamių ir nelegalių kazino savininkas, taip pat teistas ir pakeitęs pavardę (buvęs Mark Frenk Adolf Eberhard).
Ar Lietuva nepasidarys tarptautinės ar rusų mafijos pinigų plovimo, narkobiznio lengvatine zona?
Šiuo metu Lietuvoje veikia nuo 300 iki 800 kriptoturto rinkos dalyvių - niekas nežino jo tikslaus skaičiaus, nes šios paslaugos tiekėjus kol kas tik formaliai kontroliuoja FNTT, kuri nepajėgi to daryti.
Gal situacija pasikeis po Europos Tarybos priimto kriptoturto rinkų reguliavimo reglamento (Reguliation on Markets in Crypto assets), kuris pradės įsigalioti nuo š. m. gruodžio 30 d. Pagal dirbančių kriptovaliutų sektoriuje skaičių Lietuva yra pirmaujanti ES.
Per plauką nuo mafijinės valstybės
Nuostabiausia šioje istorijoje: kaip triskart teistas asmuo, paskutinįkart už grotų pasiųstas 2018 m., teismo pripažintas pavojingu visuomenei asmeniu, kurio probacija (lygtinis laisvės bausmės atėmimo atidėjimas ar vykdymas) baigėsi tik 2022 m., tais pačiais metais per žmonos įsigytą fintech‘o bendrovę „Foxpay" galėjo patekti į patį valstybės finansinį centrą.
Juk tiek kontroliuojančių institucijų, tačiau iš kalėjimo išėjusiam kaliniui, galimai susijusiam su pinigų plovimu, narkotikų prekyba ir tarptautine mafija, pakako pakeisti pavardę, ir jos tapo aklos (Lietuvos bankas tik lapkričio pabaigoje panaikino „Foxpay" licenciją). Nesuveikė ir 2012 m. įsteigtas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras.
Dar daugiau - nemaža įtarimų, kad V.Germano (V.Židelio) ir M.Navicko vadovaujamai „Foxpay" specialiai buvo sukurtas tarpininkavimo verslas.
Ar tai buvo galima padaryti be buvusios Vyriausybės, ekspremjerės Ingridos Šimonytės ir finansų eksministrės Gintarės Skaistės žinios ir pritarimo?
„Foxpay" sėkmės istoriją puošia nemažai pikantiškų detalių. „Foxpay" finansų direktore, o prieš skandalą - ir direktore buvo Jolanta Staniulė, kurios vyras Marius Staniulis yra FNTT Pinigų plovimo prevencijos analizės skyriaus viršininkas.
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus brolis Gediminas Laucius, šiemet išrinktas „Cripto Economic organisation" viceprezidentu, posėdžiaudavo su buvusia šios asociacijos viceprezidente I. Trinkūnaite ir valdybos nariu M. Navicku.
Daug ką šokiravo arba bent nustebino, kad „Foxpay" aptarnavo ir tokias jautrias valstybės institucijas, kaip VMI ir Muitinės departamentas.
Bet šoką ar nuostabą galėtų apmalšinti faktas, kad šias institucijas buvusioje Vyriausybėje kuravo finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, kurios sūnus buvo V. Germano (V.Židelio) verslo partneris ir bendrovės „Roterdam Group" bendrasavininkas.
Tačiau to būtų negana, kad V.Germanas (V.Židelis) išstumtų iš rinkos ar sunaikintų „Foxpay" konkurentus, ir net pats taptų patikimu „stogu" į bėdą pakliuvusiems ir jam nusilenkusiems verslininkams (G.Kotominas, G.Bloznelis). Reikėjo ko nors daugiau ir aukščiau. Didesnės ir aukštesnės valdžios.
Mafija gerbia tik stipresniojo teisę - džiunglių įstatymą. Šalinti konkurentus - jai įgimtas instinktas. Be politinės valdžios - vien smurtu šiuolaikiniame pasaulyje tai keblu padaryti. Todėl ir Sicilijos Cosa Nostra, ir Kalabrijos Ndrangheta noriai eina į valdžią, ypač vietinę.
Nuo vietinės valdžios pradėjo ir V.Trinkūnas, 2014 m. įstojęs į Liberalų sąjūdį ir jau 2015 m. kaip Druskininkų liberalų lyderis ir kandidatas į merus dalyvavo savivaldos rinkimuose, ketindamas perimti Druskininkus.
Kaip tikras krikštatėvis, vykdantis teisingumą, savo pagrindiniam varžovui Ričardui Malinauskui paskelbė nuosprendį „uždėti antrankius ir nuteisti tūkstančiui metų" (citata iš R.Malinausko knygos "Jau laikas").
Antrankių neuždėjo (nors R.Malinausko maratonas teismuose dar nesibaigęs), meru netapo, turėjo tenkintis savivaldybės tarybos opozicijos nario suolu, kurį netrukus savo noru paliko.
Šeimos bosas rado geresnę išeitį - Moniką Navickienę, kuri ir buvo deleguota į didžiąją politiką.
Tai buvo puikus pasirinkimas - apveidi simpatiška moteris žaibiškai kilo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos hierarchijos laiptais. Net iki Ministrų kabineto narės.
Ir buvusi premjerė, ir konservatorių partijos elitas iš paskutiniųjų gynė į skandalo sūkurį patekusią ministrę, neigė jos, taigi ir partijos saitus su V. Trinkūno šeima, nors buvusios ministrės sutuoktinis ne tik vadovavo ne vienai Trinkūnų - Navickų klano įmonei, bet ir tvarkė partijos teisinius ir finansinius reikalus, atstovavo teisme buvusiam konservatorių lyderiui A.Kubiliui.
Gal net patys konservatoriai nenutuokia, kokia grėsmė buvo iškilusi ir partijai, į kurią buvo įsiskverbę kriminalinės jėgos, ir visai Lietuvai, kuri buvo per plauką nuo mafijinės valstybės.
Galbūt Vyriausybės ir Seimo narė M.Navickienė, įsėsdama į privatų mafijos lėktuvą, išgelbėjo Lietuvą nuo mafijinės valstybės likimo?
Pirmąją dalį skaitykite ČIA
Antrąją dalį skaitykite ČIA
Vito Tomkaus trigrašis: Ta proga kažkodėl prisiminiau vieno tokio profesoriaus į liaudį paleistą lakią frazę... Jeigu tarpusavyje taip tampriai yra susijusi giminystės ryšiais valdžios mafija su parsidavusiais Temidės tarnais ir mūsų "Gerovės" valstybėje NIEKAS NIEKO jiems nebegali padaryti, galbūt būtų pats metas jiems pasinaudoti minėto profesoriaus patarimu ir, visiems draugiškai nuėjus į mišką, "ant šakos nusiteisti patiems", kad vėliau lietuvių liaudžiai nereikėtų per juos į juos savo "rankų teptis"?
Rašyti komentarą