Vidmantas Valiušaitis: Gėrėjomės istorijos ir kultūros ženklais, kurių Portugalijos pavelde itin daug

Tad pabandysiu priešokiais vieną kitą įspūdį apie Portugaliją perduoti jau iš Vilniaus.

Atskridom į Lisaboną, porą dienų pasižvalgėme sostinėje, aplankėme įžymesnes vietas, trečią dieną traukiniu nuvykome į Sintrą, ten išsinuomavome mašiną ir toliau keliavome automobiliu.

Nuvažiavome 2 tūkstančius kilometrų Portugalijos (ir šiek tiek Ispanijos) keliais, pamatėme daug. 

Manyčiau, kad susidarėm pakankamai neblogą įspūdį apie šalį.

Kaip jį perduoti apibendrintai ir trumpai? Sakyčiau, kad tai šalis aktyviam pažintiniam turizmui, ne šildymuisi prie vandens ir maudynėms. 

Panašiai kaip Skandinavija, tik tuo skirtumu, kad žygiai pėsčiomis čia sunkesni, nes vasaros metu temeperatūra aukšta (mums teko dienomis 31-38 C) ir artėjant prie vidurdienio entuziazmas keliauti pėsčiomis tolydžio blėsta. 

Tai ne Graikija, ne Italija, ne Ispanija - palyginti švelnaus Viduržemio jūros klimato šalys, su šilta jūra. Atlanto vandenynas - visai kas kita. 

Nors Portugalija taip pat turi kurortų ir žavingų (pasižiūrėti) paplūdimių, tačiau jie turi esminių trūkumų. 

Visų pirma, vanduo - šaltas. Maždaug kaip Palangoje birželio mėnesį. 

Antra, stiprus vėjas, didžiulės bangos ir milžiniška vandenyno trauka. 

Nemačiau nei vieno žmogaus, kuris plaukiotų, kaip mes įpratę savo pajūryje. Žmonės brenda ne giliau kaip iki kelių ir stryksi priešais atriedančias galingas bangas. 

Prie viso to, dar ir nėra patvaraus smėlio grunto, kaip pas mus. 

Labai keistas įspūdis - kojos smenga į jūros smėlį kone iki pusiau blauzdų. Ne tik vandenyje, bet ir pakrantėje. 

Eiti portugališku smėliu kur kas sunkiau nei per Neringos kopas. 

Pagaliau - uolos ir akmenys. 

Visa Portugalijos pakrantė - ištisa kelių dešimčių metrų aukščio uolų siena, kurioje vienur kitur įsiterpia nedideli paplūdimių lopinėliai. 

Bet vandenyje daug kur akmenys ir uolos. Taigi ir dėl šios priežasties plaukti būtų pavojinga, nes dažnai jų nematyti. Nekalbant jau apie bangas.

Taigi, paplūdimių "malonumais" pasinaudojome vos porą kartų po kelias valandas, nusiprausti žygių prakaitą, o visu kitu laiku mėgavomės istorijos ir kultūros ženklais, kurių Portugalijos, kaip turtingos istorijos ir aukštos kultūros šalies, pavelde itin daug. 

Kelionę planavome taip, kad karščiausius dienos tarpsnius išnaudotume pervažiuoti nuo vienos lankytinos vietovės iki kitos, o rytais ir vėlyvomis popietėmis - lankėme įdomybes.

Bet apie tai - kitąsyk.