Lietuvos bankas

Vietoj finansų priežiūros Lietuvos bankas skaičiuoja CO2 emisiją

Lietuvos bankas užsiima labai įdomia veikla. Ne, jis neužsiima nacionalinės valiutos emitavimu, nes jos mes neturime. Ne, jis neprižiūri Lietuvoje veikiančių komercinių, užsienio kapitalo valdomų, bankų. Jis... skaičiuoja savo paliktą CO2 emisiją!

Dar 2021 metų rugpjūčio 24 dieną pasirodė toks įdomus dokumentas pavadinimu: „Lietuvos banko CO2 pėdsako ataskaita". Tai nedidelė, 17 puslapių, Lietuvos banko ataskaita apie savo ūkinę veiklą ir jos metu išskirtą CO2.

„Labai svarbūs" Lietuvai šie skaičiavimai.

Turbūt, daug svarbesni, negu šios įstaigos vadovų atlyginimai ar jų išlaidos maistui bei poilsiui (verta prisiminti 2020 metų skandalą, kai paaiškėjo, jog ta įstaiga „pravalgo" 200 000 eurų į metus).

Tad, iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog bankininkai išprotėjo. Deja, bet ne.

Neatsilieka ir kitos institucijos. Pavyzdžiui, Kretingos rajono savivaldybė paslaugiai suskaičiavo, kad: „

Vienas žmogus per šventinį laikotarpį sugeneruoja iki 650 kg anglies dvideginio emisiją, o vidutinės kalėdinės vakarienės paliekamas pėdsakas siekia iki 20 kg CO2 emisijos."

Visiški niekšai ir teršėjai mes esame!

Daugiau prakilnių šio savivaldybės paskaičiavimų apie mūsų nederamai paliekamus taršos pėdsakus galite paskaityti čia.

Čia verta prisiminti dar vieno banko, šį kartą komercinio (SEB), straipsnį. Jame reklamuojama programėlė, kurios pagalba galima paskaičiuoti savo paliekamą taršą.

Kaip sakoma, viskas „Fun and free" (linksma ir nemokama), su neišmatuojama atsakomybe prieš Žemę.

Deja, bet tai žymi dar vieno vajaus įsibėgėjimą. Apie jį jau šiek tiek rašėme straipsnyje „Žaliasis kursas:brangs viskas, dauguma gyvens skurdžiau, mažuma geriau!".

Labai rekomenduojame tą straipsnį perskaityti, nes jis parodo, jog tam tikri žaliojo kurso sprendimai sparčiai skinasi kelią Lietuvoje. Prarasim labai daug.

O tas CO skaičiavimas yra toks pat svarbus, kaip vakcinos (prieš tai - testai ir kaukės) kovidinės isterijos fone.

Tai - naujas posūkis šių dienų kapitalizme. Jis žymi plataus masto smegenų plovyklą.

Mums kalama, jog teršia ne korporacijos, kurios dabar labai atsakingos ir „žalios", o žmogus.

Todėl reikia sekti kiekvieną jo veiksmą, kad tik neviršytų jam priskiriamos (ateityje) CO2 galimos emisijos.

Skamba utopiškai? Prisiminkite, ar prieš 3 metus kas nors būtų patikėjęs, jog norint įeiti į parduotuvę teks rodyti vadinamąjį „skiepų pasą"?

Pro mus pražygiavo (ir vis dar žygiuoja) „Žydrasis internacionalas".

Vis dar valdo dienotvarkę „kovidinė isterija" su švirkšto kultu, na, o iš Vakarų kyla „Žaliojo kurso" saulė, kuri sušildys tik mažumą.

Teisingą mažumą.

Archyvų nuotr.

EPA-Eltos nuotr.

Sidebar placeholder