Vilius Kavaliauskas

Vilius Kavaliauskas: Kinai švenčia kitaip, bet kam juos mokyti?

Vienus Naujuosius sutikau Šanchajuje. Dar aerouoste su žmona išvydome skelbimą apie Vienos Filharmonikos koncertą. Atrodė, Europos geriausi kolektyvai Naujųjų laukė tik dėl kinų. Nuskubėjome prie koncertų salės, bet ten laukė nusivylimas – visi bilietai išpirkti.

Liko tenkintis lietuvišku atsargumu – ištraukėme dar iš namų prigriebtą šampaną, vidurnaktį įsitaisėm ant suoliuko centrinėje Šanchajaus aikštėje ir ruošėmės švęsti.

Netrukus aplink mus susibūrė minia kinų – jiems buvo baisiai smalsu, ką čia darys šie du europiečiai. Rytai yra Rytai.

Kai dabar girdžiu apie uždarytą Lietuvos ambasadą (mano nuotraukoje), norisi verkti.

Esu mūsų diplomatams dėkingas, kad pagalba iš Pekino ambasados padėjo išgelbėti į nekokią situaciją pakliuvusią mano brangiausiąją Indonezijoje.

Ambasados reikia ir turistams, studentams, bet ypač – mūsų verslui, iš kurio mokesčių ir išlaikoma mūsų URM.

Nesveikas noras mokyti valstybę, jau gyvuojančią 4000 metų ir davusią pasauliui popierių bei paraką, iš farso tampa didele mūsų problema.

Archyvų nuotr.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder