Archeologai atkasė „migracijos maršrutą“, kuriuo keliavo kelios žmonių rūšys.

Pasak tyrėjų, Zeravšano slėnyje kartu galėjo gyventi kelios žmonių rūšys, įskaitant šiuolaikinius Homo sapiens, neandertaliečius ar denisoviečius. 

Tyrimo duomenimis, būtent ši vietovė tikriausiai buvo migracijos kelias į Aziją, rašo „Independent“.

„Pasirodo, kad Zeravšano slėnis, viduramžiais daugiausia žinomas kaip Šilko kelio maršrutas, gerokai anksčiau buvo pagrindinis žmonių ekspansijos kelias“, - atradimą komentavo tyrimo bendraautorius Yossi Seidneris.

Per kasinėjimus archeologinėje vietovėje, žinomoje kaip Soyi Hawzak, mokslininkai rado daug akmeninių įrankių, gyvūnų kaulų ir senovinės augmenijos.

Atlikus kasinėjimus trijose skirtingose vietovės vietose aptikti žmonių veiklos sluoksniai, datuojami skirtingais laikotarpiais - nuo 20 000 iki 150 000 metų.

Mokslininkai teigė, kad visa tai suteikia užuominų, padedančių suprasti senovinį klimatą ir aplinką, taip pat suteikia galimybę atrasti įvairias regione gyvenusias žmonių rūšis.

Gerai išlikusios organinių medžiagų liekanos, pavyzdžiui, apdegusi mediena ir kaulai, daro šią vietovę „nepaprastą“, kad būtų galima suprasti senovinę vietovės aplinką, sakė mokslininkai.

„Tai leidžia rekonstruoti senovinį regiono klimatą ir suteikia vilties, kad tolesni kasinėjimai padės atskleisti regiono žmogaus biologiją. 

Tai labai svarbu norint suprasti žmonių populiacijų ir gyvenimo Centrinėje Azijoje raidą“, - sakė M. Seidneris.

Archeologai mano, kad tolesni kasinėjimai šiame regione galėtų atskleisti, kaip senovės žmonių populiacijos sąveikavo tarpusavyje.

Pasak jų, šis Vidurinės Azijos kalnų koridorius galėjo būti pagrindinis pereinamasis taškas priešistorinių žmonių populiacijoms plintant po didžiulius regionus.

„Tikimės, kad tolesni šios vietovės tyrimai atvers naujų įžvalgų apie tai, kaip įvairios žmonių grupės, pavyzdžiui, šiuolaikiniai žmonės, neandertaliečiai ir denisoviečiai, galėjo sąveikauti ir migruoti šiame regione“, - sakė Seidneris.

Šaltinis: unian.net