Didelis gabalas, panašus į gintarą: atsargiai, jūros pakrantėje išmesti pavojingi chemikalai

Jau daug metų žinoma apie vadinamąjį sovietinių laikų „paveldą“ – baltą fosforą, kurį kartais išmeta Baltijos jūra. Ši medžiaga išvaizda primena gintarą, bet išdžiūvusi gali užsidegti ir sukelti sunkius nudegimus, jei žmogus ją paima į rankas ar įsideda į kišenę.

Kaip Janis papasakojo laikraščiui „Kurzemes Vārds“, gegužės 11 d. jis ant kranto, priešais Daugava stadiono atsarginį lauką, rado gintaro gabalėlį. Jis įsidėjo jį į kišenę, bet netrukus pajuto neįprastą šilumą ir sieros kvapą. 

„Aš iš karto ištraukiau jį iš kišenės, ir nuo jo atkrito gabalėlis. Tada supratau, kad tai ne gintaras, o fosforas“, – paaiškino jis.

Siekiant išvengti galimo pavojaus kitiems, Janis radinį padėjo ant rąsto ir padegė žiebtuvėliu. Pasak jo, „fosforą sunku užgesinti net drėgnu smėliu“, todėl jis džiaugiasi, kad spėjo laiku jo atsikratyti.

Pasak Liepojos miesto tarybos viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovės Zitos Lazdanės, tokie radiniai dažniausiai pasitaiko paplūdimyje tarp Bernatų ir Liepojos. „Pietinės srovės fosforo gabaliukus iš Pape pakrantės nuneša į Liepoją, ir neįmanoma nuspėti, kada jie tiksliai pasieks krantą. Paprastai tai įvyksta po audros ar stipraus vėjo“, – paaiškina ji.

Problema tęsiasi nuo sovietinių laikų. Papės rajone, tarp Jūrmalciečių ir Papės, buvo utilizuotos aviacinės bombos, tarp jų ir degiosios su baltuoju fosforu. 

1988 m. Baltijos karinio apygardos vadovybė nusprendė sunaikinti šiuos šaudmenis sprogdinant, o tai sukėlė rimtą pakrantės zonos užteršimą – pasekmės jaučiamos iki šiol.

Nors socialiniuose tinkluose vis dar pasirodo pranešimų apie fosforo radinius, pagal Liepos regioninės ligoninės duomenis per pastaruosius penkerius metus nebuvo užregistruotas nė vienas atvejis, kai į ligoninę būtų paguldytas žmogus su fosforo nudegimais. 

Tačiau gyventojų prisiminimai patvirtina, kad pavojus yra realus.

Andrejus prisimena: „Vaikystėje lankiau darželį Liepojoje, ir keli vaikai nukentėjo nuo šio daikto – patyrė stiprius rankų ir šlaunų nudegimus“. 

O Inese pasakoja apie atvejį, įvykusį prieš daugiau nei penkerius metus: ji pakėlė „gintarą“, kuris įkaito ir užsidegė tiesiai jos rankose.

„Aš išsigandau, pradėjau jį nusibraukti, bet jis blogai atsiklijavo, tada bandžiau numesti kairiąja ranka. Rezultatas – stiprus nudegimas, net naktį praleidau Liepojos ligoninėje“, – prisimena ji.

Zita Lazdaine pabrėžia, kad neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek laiko jūra dar išmes fosforo. 

Todėl gyventojai prašomi būti ypač atidūs. „Visose persirengimo kabinose Liepos paplūdimyje yra informacija apie netikrą gintarą“, – sako ji.

Norint atskirti fosforą nuo tikro gintaro, reikia prisiminti: gintaras yra geltonos arba rusvai geltonos spalvos, skaidrus, kietas ir bekvapis. 

Fosforas gali būti pilkšvos arba žalsvos spalvos, skleisti nemalonų kvapą, lengvai lūžti ir dažnai randamas dideliais gabalais. Išdžiūvęs fosforas yra pavojingas – jis gali užsidegti jau esant 36–42 °C temperatūrai.

Jei kyla abejonių, radinį galima atsargiai patikrinti: palaikykite virš degiklio liepsnos ant drėgno smėlio. Jei užsidega – tai tikrai fosforas.

Nelaimingo atsitikimo atveju reikia kuo greičiau atsikratyti degančios medžiagos ir užblokuoti deguonies patekimą į žaizdą. 

Po to gausiai nuplaukite pažeistą vietą vandeniu, uždėkite drėgną audeklą ir nedelsdami iškvieskite greitąją pagalbą telefonu 112.

Šaltinis: press.lv