Dmytro Kuleba: jei Rusija būtų norėjusi taikos, ji pirmiausia nebūtų užpuolusi Ukrainos

Tai pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, socialiniame tinkle „X“ paskelbęs vaizdo komentarą.

Ukrainos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad kartais išgirsta, jog 2022 metų pavasarį Ukraina ir Rusija buvo arti taikos susitarimo, tačiau Ukraina jį atmetė ir dėl to jau trečius metus tęsiasi plataus masto karas. Pasak jo, tai yra vienas iš „mėgstamiausių melų“, kuriuos propaguoja Rusija ir jai prijaučiantys asmenys. Tačiau atidžiau panagrinėjus faktus paaiškėja, kad ši istorija neatlaiko jokios kritikos.

„Paklauskite savęs, kodėl Rusija propaguoja šią istoriją? Atsakymas paprastas: nukreipdama visuomenės dėmesį į Stambulo derybas, Rusija bando perkelti kaltę dėl karo Europos viduryje nuo savęs, agresorės, Ukrainai, užpultai šaliai. Jie nori, kad žmonės pamirštų, jog būtent Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto karą, ir vietoj to sutelktų dėmesį į 2022 metų kovo pabaigoje vykusias derybas. Perkeldami dėmesį jie bando visiems pasakyti: „Žiūrėkite, Rusija iš tikrųjų norėjo taikos. Tai Ukraina ją atmetė“. Absurdas. Jei Rusija būtų norėjusi taikos, ji visų pirma nebūtų užpuolusi Ukrainos“, – sakė D. Kuleba.

Jis pažymėjo, kad Ukrainos ir Rusijos delegacijos iš tiesų susitiko Stambule pačioje plataus masto invazijos pradžioje ir aptarė būdus, kaip užbaigti karą. Tačiau jų pozicijos buvo tokios skirtingos, o Rusijos reikalavimai tokie keisti, kad realaus sprendimo perspektyvos nebuvo nė ženklo. Pasak D. Kulebos, į žiniasklaidą nutekėję dokumentų projektai tiesiog atspindi diskusiją, bet negali būti laikomi tikru susitarimu, nes 2022 metų kovą dėl nieko nebuvo susitarta.

D. Kuleba taip pat paneigė dar vieną Rusijos pasakojimą – esą Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas buvo atvykęs į Kijevą ir neva darė spaudimą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nesudaryti taikos sutarties su Rusija.

Šiame kontekste jis pabrėžė, kad, pirma, V. Zelenskis yra ne tas žmogus, kurį būtų galima spausti priimti kokį nors sprendimą, o, antra, delegacijų derybos tęsėsi visą balandį ir net gegužės mėnesį, t. y. gerokai vėliau nei B. Johnsonas lankėsi Ukrainoje.

Apibendrindamas savo pranešimą, Ukrainos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad iš tiesų taikos perspektyvą sugriovė ne B. Johnsonas ar V. Zelenskis, o pats Vladimiras Putinas, pirmiausia okupavęs Krymą ir dalį Donbaso, vėliau žlugdęs Minsko ir Normandijos susitarimus, galiausiai pradėjęs plataus masto karą ir atsisakydamas jį nutraukti.

„Jis griauna taiką Ukrainoje jau daugiau nei dešimtmetį... štai kodėl karas tęsiasi. Tik kartu galime sustabdyti Rusiją ir padaryti galą jos agresyviems planams likusioje Europos dalyje“, – pabrėžė ministras.

Birželio 15-16 dienomis Šveicarijoje vyks Pasaulinis taikos viršūnių susitikimas. Tikimasi, kad jame dalyvaus visų žemynų valstybių ir vyriausybių vadovai. Iniciatyvoje dalyvausiančios šalys parengs bendrą derybinę poziciją, kurią perduos Rusijai.