Ankstesnis superciklas prasidėjo, kai Federalinė rezervų sistema (FED) 2008 m. sumažino bazinę palūkanų normą iki 0 proc., kas sukėlė sumaištį visame pasaulyje. JAV iždo pajamingumas smarkiai sumažėjo, o investuotojai susidūrė su rimta rizika.
„Rizikos kapitalistai investavo milijardus į tokias įmones kaip „Juicero" ir „WeWork", nors jos neturėjo aiškaus pelno plano. Esant tokioms žemoms palūkanų normoms įmonės gali staiga įklimpti į skolas: nuo 2007 iki 2017 m. pasaulinė nefinansinių įmonių skola padvigubėjo ir pasiekė 66 trln. JAV dolerių. Prieš pandemiją infliacija ir atlyginimų augimas nesiekė 3,9 proc.", - rašoma straipsnyje.
Investicinių fondų valdymo bendrovės „The Vanguard Group" vyresnysis ekonomistas Džošas Hirtas (Josh Hirt) pabrėžė, kad itin pigi skola leido įmonėms per daug plėstis ir samdyti per daug darbuotojų.
Pastaruosius 15 metų JAV ekonomikai buvo būdinga silpna paklausa ir žemos palūkanų normos, o dabar viskas pasikeitė. Pasak BI, naujasis superciklas pasižymės didesnėmis bazinėmis normomis, rizikomis, infliaciniu poveikiu dėl geopolitinio ir ekonominio nestabilumo bei nacionalinio saugumo politikos poveikiu pramonės plėtrai.
Nuo 2022 iki 2024 m., kai FED pagrindinė palūkanų norma pakilo nuo 0,5 iki 5,5 proc., „Nasdaq 100" ir S&P 500 indeksai padidėjo atitinkamai 23 ir 22 proc. Tai nesukėlė masinių atleidimų ar ekonomikos žlugimo - nedarbas išliko mažesnis nei 4,3 proc., o BVP augimas liko stabilus.
„Kažkas sutrikdė natūralią padėtį rinkoje. Tarsi padėtum ranką ant karštos viryklės ir pirštai taptų lediniai", - rašoma straipsnyje.
Ekonomistai prognozavo, kad ateityje FED palūkanų norma bus apie 3,5 proc., kas pabrangins paskolas, didins indėlius ir jų generuojamas pajamas, skatins ekonomikos augimą bei griežtins reikalavimus darbo rinkoje.
Naujas superciklas JAV turės rimtų padarinių visam pasauliui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą