Laimės lygtys: ar tikrai šalta, atšiauri Suomija tapo laimingiausia pasaulio šalimi?

Tyrimas – subjektyvus

Kiekvienais metais kovo 20 d. Laimės dienos proga yra sudaromas „Pasaulio laimės indeksas“, atskleidžiantis, kur gyvena pasaulio laimingiausieji.

Šiemet į pirmąjį laimingiausių šalių dešimtuką pateko Suomija, Danija, Islandija, Izraelis, Nyderlandai, Švedija, Norvegija, Šveicarija, Liuksemburgas ir Naujoji Zelandija. Lietuva užėmė 20-ąją sąrašo vietą.

Psichoanalitikės, psichoterapeutės, Suomijos psichoanalizės draugijos (TPA) narės Stasės Meškauskienės teigimu, kasmet atliekamą „Pasaulio laimės indeksą“ reikėtų vertinti kritiškai.

„Nuo tada, kai žmogus išmoko skaičiuoti ir matuoti, atsirado pomėgis aplinkinį pasaulį bandyti įvertinti ir suprasti skaičiais.

Iš tikrųjų galime suskaičiuoti upes, ežerus, net medžius miške, bet ar galime išmatuoti tai, kas yra vidinis žmogaus patyrimas, susijęs su visa jo esme, istorija, santykiu su išoriniu pasauliu.

Tai vargiai tokie tyrimai gali suteikti žinių apie žmogaus ar šalies laimę, bet, turint galvoje pateikiamus indeksavimo argumentus, gali būti pravartu galvojant apie „gerovės valstybę“, – tyrimą vertino psichoanalitikė.

S. Meškauskienės nuomonei antrino ir gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Anot jo, kiekvienais metais skelbiami tyrimų rezultatai nėra visiškai objektyvūs.

„Visi tyrimai yra subjektyvūs, o dar kalbant apie laimę, juk mes neturime kažkokio prietaiso, kuris tiesiogiai matuotų laimės koncentraciją ar kiekį mūsų kūne, tada naudojami išvestiniai rodikliai, priskiriami prie laimės.

O tie rodikliai yra apibrėžti bendru sutarimu, todėl tokia jau tikriausia prasme sakyčiau, kad nėra objektyvus tyrimas, bet tai yra geriausia, ką dabar turime. Šis tyrimas padeda įsivertinti temperatūrą, kurioje vietoje esame mes ir kas pasikeičia per kelerius metus“, – aiškino psichoterapeutas.

Sauna, vienovė su gamta – raktas į laimę

Anot ilgą laiką Suomijoje dirbusios psichoterapeutės S. Meškauskienės, Šiaurės valstybė iš tiesų – pasaulio laimės lyderė dėl valstybės teikiamų socialinių garantijų, kokybiško švietimo bei menkos socialinės atskirties.

Ekspertė taip pat pastebėjo, jog saulė suomių dažnai nedžiugina, tačiau pastarieji nenukabina nosies ir savais būdais džiaugiasi gamta. „Ilgos, sunkios, tamsios žiemos neabejotinai gali lemti niūresnes nuotaikas, beviltiškumą laukiant šviesesnių dienų.

Bet suomiai turi savo tradicijas ir savus ne tik išgyvenimo, bet ir džiaugsmo šaltinius. Kokia reikšminga yra sauna suomių gyvenime!“ – atkreipė dėmesį ekspertė ir pridūrė, jog suomiams jų šalies gamta – labai reikšminga.

„[...] suomiai labai myli savo rūsčią, atšiaurią, be galo gražią gamtą. Manau, kad gal ne vienas suomis mano esantis panašus į ją – stoiškas, santūrus, mėgstantis tylą, vengiantis tuščiažodžiavimo ar mandagių socialinių pokalbių.

Žinoma, pietiečiai triukšmingesni, nevengiantys emocinių iškrovų, kartais net sproginėjantys kaip ugnikalniai, bet pas juos ir daug saulės, šilumos, derlingos žemės, padedančios vėl sugrįžti prie laimingesnių dienų“, – psichoterapeutė aiškino pietiečių ir šiauriečių būdo skirtumus.

D. Jakučionio nuomone, suomių tautos laimę lemia keli papildomi veiksniai. „[...] Jie mato savo šalį kaip saugią, nemato korupcijos, yra fiziškai sveikesni, tad gyvenimo trukmė ilgesnė ir jie apie savo šalį galvoja gerai. [...]

Be to, remiantis paskelbta ataskaita, kiek pavyko įsigilinti, Suomijoje gerovės rodikliai yra aukšti ir labai mažas atotrūkis tarp turinčių geriausią ir turinčių blogiausią patirtį, lygybės ir teisybės jausmas, manau, duoda daugiau laimės [...]“, – aiškino ekspertas ir pridūrė, jog ne itin palankios Šiaurės Europos orų sąlygos neturi didelės reikšmės suomių gyvenimo kokybei.

„Remiantis dabartine ataskaita, klimatas neturi didelės įtakos. Jei kalbame konkrečiai apie suomius, jie nuolat juda ir judėjimo skatinimas Suomijoje vyksta labai seniai, todėl oras jiems nebebaisus.

Jei sninga, tai su slidėmis, jei šilta, tai su dviračiu ar keliauja pėsčiomis. Manau, kad fizinis aktyvumas irgi daug prisideda“, – pastebėjimais dalijosi psichoterapeutas.

Ramūs – nebūtinai laimingi

Remiantis amerikiečių psichologų Samuelio P. Putmano bei Marios A. Gartstein atliktu tyrimu apie žmonių temperamento skirtumus, buvo nustatyta, jog kultūra gali daryti įtaką tiek žmogaus temperamentui, tiek asmenybės vystymuisi apskritai.

D. Jakučionio teigimu, analizuojant pietiečių ir šiauriečių būdo skirtumus, nederėtų manyti, jog triukšmingi žmonės gali būti mažiau laimingesni.

„Žiūrint į pietiečių temperamentą, jų bendravimas karštas, tačiau nereiškia, kad jie blogai dėl to jaučiasi. O ar tai, kad žmonės ramesni, rodo, kad jie laimingesni, irgi nebūtinai.

Ramūs – tai nebūtinai laimingi, gali būti ramūs, nes sunkiai išreiškia savo emocijas ir jas slopina“, – pabrėžė psichoterapeutas ir patikino, jog suomiams nėra būdingas vienišumas.

„Jie jaučia didelį socialinį palaikymą. Iš kitų tyrimų galima teigti, jog vienišumo nebuvimas skatina tiek laimės jausmą, tiek ilgaamžiškumą, tai gal čia viskas suomiams susideda, todėl jie tokie laimingi?“ – svarstė D. Jakučionis.