Nelūžo kaulai? Tuomet tai – ne smurtas

Aukščiausiojo lyderio Hibatullaho Akhundzados tyliai pasirašytas dokumentas Afganistane oficialiai įteisino smurtą prieš moteris šeimoje.

Smurtas – tik lūžus kaului

Sausį aukščiausiasis Talibano lyderis pasirašė 119 straipsnių baudžiamąjį kodeksą, kuris įsigaliojo iškart, tačiau viešai paskelbtas nebuvo. 

Apie dokumento egzistavimą pasaulis sužinojo tik po kelių savaičių, kai jo kopiją nutekino Jungtinėje Karalystėje veikianti afganistaniečių žmogaus teisių organizacija „Rawadari“. 

Kodekso tekstą iš puštūnų kalbos į anglų išvertė tyrimų organizacija „Afghanistan Analysts Network“.

Dokumente skelbiama, kad vyras, sužalojęs žmoną iki kaulo lūžio ar atviros žaizdos, gali būti baudžiamas penkiolika dienų kalėjimo – ir tai tik tuo atveju, jei moteris sugebės tai įrodyti teisme. Beje, už gaidžių ar šunų kautynių organizavimą vyras baudžiamas iki penkių mėnesių nelaisvės.

Kaip pastebėjo „Human Rights Watch“, kodeksas nusikaltimu laiko tik „perteklinį“ mušimą. Smurtas, nepaliekantis lūžių ar aiškių žaizdų, pagal naująjį kodeksą apskritai nelaikomas nusikaltimu. 

Kitos smurto formos lieka už įstatymo ribų – kodekse neminimas nei psichologinis, nei seksualinis, nei ekonominis smurtas.

Įrodyti turi pačios

Dokumente numatyta, kad smurtą patyrusi moteris pati turi pasiekti teismą ir pateikti teisėjui patirto smurto įrodymus. 

Padėtį apsunkina tai, kad Afganistane moterims draudžiama išeiti iš namų be vyro (dažniausiai to, kuris smurtauja) priežiūros. 

Tiesa, net ir pasiekus teismą, moters liudijimas pagal šariato teisę vertinamas perpus mažiau nei vyro.

Pabėgti pas savo šeimą be vyro leidimo – irgi nusikaltimas, baudžiamas iki trijų mėnesių kalėjimu. „Rawadari“ pabrėžė, kad tokia nuostata iš moterų atima paskutinę viltį pabėgti nuo smurtautojo.

Kodeksas reguliuoja ir vaikų bausmes: tėvas turi teisę fiziškai bausti sūnų nuo dešimties metų, jei šis, pavyzdžiui, vengia maldos. Mokytojas, sumušęs mokinį iki kaulo lūžio, viso labo atleidžiamas iš darbo.

Vartoja uždraustas sąvokas

Kodekse atvirai vartojamos „laisvųjų“ ir „vergų“ sąvokos, prieštaraujančios tarptautiniams žmogaus teisių standartams.

„Bausmes gali vykdyti ir vyras, ir šeimininkas. Žodžio „šeimininkas“ vartojimas moters atžvilgiu redukuoja ją iki nuosavybės statuso“, – pastebi kodekso tekstą analizavusi Oksfordo universiteto tarptautinės teisės profesorė Freya Baetens.

Kodeksas kriminalizuoja ir kasdienį gyvenimą: nusikaltimu laikoma kritikuoti Talibaną, nepranešti apie opozicijos veiklą ar prakalbinti nepažįstamą moterį. 

Talibano teisingumo ministerija sausio pabaigoje perspėjo, kad bet koks prieštaravimas jų įstatymams yra prieštaravimas šariatui.

„Šis kodeksas ne apie teisingumą. Jis leidžia valstybei nubausti bet ką, bet kada, be jokio paaiškinimo“, – žurnalui „The Diplomat“  teigė „Rawadari“ atstovas.

157 įsakai prieš moteris

Nuo 2021 metų, kai iš Afganistano pasitraukė JAV ir jų sąjungininkai, o į valdžią sugrįžo Talibanas, režimas išleido daugiau kaip 250 įsakų ir nutarimų. 

Mažiausiai 157 iš jų tiesiogiai nukreipti prieš moterų ir mergaičių teises. 

Mergaitėms draudžiama mokytis po šeštos klasės, moterims – dirbti daugumą darbų, o „dorybės ir ydos“ įstatymas uždraudė moterų balsą viešumoje ir įvedė privalomą vyro palydą.

UNICEF vertinimu, daugiau kaip du milijonai mergaičių ir moterų neteko galimybės mokytis. Nuo 2025 metų rugsėjo moterims uždrausta įeiti į JT patalpas – net toms, kurios ten dirbo.

Afganistaniečių teisių aktyvistė ir organizacijos „Women Beyond Borders“ vadovė Mursal Sayas pabrėžia, kad kodeksas kuria tiek teisines, tiek ekonomines priklausomybes. 

„Moterys šiandien negali nusipirkti net elementarių higienos priemonių per mėnesines. 

Tai suteikia vyrams galią piktnaudžiauti namuose. Jos tiesiog neturi pasirinkimo“, – CNN pasakojo ji.

Pernai gruodį Nuolatinis liaudies tribunolas Hagoje konstatavo, kad Talibano veiksmai prilygsta nusikaltimams žmogiškumui pagal Romos statutą. 

Tribunolas tai apibūdino kaip „koordinuotą valstybinio lygmens kampaniją“, vykdomą siekiant „ištrinti moteris iš viešojo gyvenimo ir pertvarkyti visuomenę pagal vyrų viršenybės principą“.

Pasaulis piktinasi

Vasario pabaigoje Ženevos Žmogaus teisių taryboje kalbėjęs JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas Afganistaną pavadino „žmogaus teisių kapinėmis“.

„Naujasis dokumentas plečia mirties bausmės taikymą, legalizuoja kūno bausmes ir kriminalizuoja valdžios kritiką. 

Afganistano moterys ir mergaitės patiria ekstremalią lyties pagrindu grįstą diskriminaciją ir persekiojimą. Ši segregacijos sistema primena apartheidą – tik grįstą lytimi, o ne rase“, – sakė jis.

„Kol nelūžo kaulas ar neatsivėrė žaizda – jokios bausmės... XXI amžiuje tai tiesiog šokiruoja“, – JT Žmogaus teisių taryboje pareiškė JT specialusis pranešėjas Afganistano žmogaus teisių klausimais Richardas Bennettas.

„Normalizuojamas itin represyvus socialinis tvarkos modelis. Moterų ir mergaičių savarankiškumas pamažu naikinamas, o tai turi gilias pasekmes fizinei ir psichinei sveikatai, galimybėms gauti medicinos pagalbą ir net išgyventi“, – pridūrė jis.

Orderiai be pasekmių

2025 metų liepą Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje išdavė arešto orderius dviem aukščiausiems Talibano pareigūnams – lyderiui H.Akhundzadai ir vyriausiajam teisėjui Abdului Hakimui Haqani. 

Pirmą kartą istorijoje tarptautinis teismas moterų persekiojimą pripažino nusikaltimu žmogiškumui.

„Human Rights Watch“ tarptautinio teisingumo direktorė Liz Evenson paragino valstybes remti sprendimą ir aktyviai padėti vykdyti teismo orderius. Kol kas tai neįmanoma: Talibano lyderiai Afganistano nepalieka.

Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja tarptautinę bendruomenę reaguojant pernelyg vangiai. Georgetowno universiteto Moterų, taikos ir saugumo institutas atkreipė dėmesį, kad net JT pareigūnai, lankydamiesi Kabule derybose su Talibanu, viešai neužsiminė apie naująjį kodeksą.

Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos atstovai JT taryboje paskelbė bendrą pareiškimą, kad Talibano baudžiamasis kodeksas normalizuoja smurtą šeimoje – tačiau tai kol kas vienas iš nedaugelio konkrečių tarptautinių reakcijų.

„Tarptautinės bendruomenės tyla reaguojant į šiuos įstatymus kelia beveik tokį pat nerimą kaip patys įstatymai“, – rašo „Feminist Majority Foundation“.

Kabule gyvenanti žmogaus teisių aktyvistė Mahbouba Seraj CNN sakė nebegalinti suskaičiuoti skambučių iš desperatiškų moterų.

„Vyrams iš esmės suteikiama absoliuti teisė valdyti moteris. Dabar vyro žodis yra įstatymo žodis – ir viskas“, – apgailestavo ji.