"Galimam branduolinių ginklų dislokavimui Suomijos teritorijoje šiandien pritaria tik 20 procentų, o jų tranzitui per Suomiją - apie 40 procentų gyventojų.
Suomiai negali nesuprasti, kad toks rimtas provokacinis žingsnis neliks be atsako iš Rusijos pusės", - sakė jis interviu agentūrai TASS.
Pasak jo, 2025 m. pavasarį Suomijos vyriausybė pradės svarstyti branduolinės energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir galimą normos, draudžiančios įvežti į šalį branduolinius ginklus, atšaukimą.
"Iki šio rudens pabaigos vyriausybė planuoja nuspręsti, ar į būsimą įstatymo projektą bus įtrauktas pasiūlymas panaikinti arba pakoreguoti normą dėl branduolinių ginklų.
Žinoma, negalėsime nereaguoti į galimus Suomijos vyriausybės sprendimus šioje srityje", - paaiškino Kuznecovas.
Kartu jis pažymėjo, kad dokumentas bus svarstomas gana ilgai.
Jis pridūrė, kad "Suomija prisijungė prie karo partijos dar prieš pergalę prieš Rusiją", o oficialiajam Helsinkio miestui įstojus į NATO, siena tapo galimos eskalacijos zona.
"Rusija nepaliks be atsako Aljanso karinių pajėgų telkimo prie savo sienų.
Reakcija bus adekvati, bet nebūtinai simetriška, kylanti iš mūsų nacionalinio saugumo interesų", - apibendrino ambasadorius.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen NATO atstovų susitikime Briuselyje pažymėjo, kad Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu grasino sukurti problemų Suomijai, keršydami už jos įstojimą į NATO ir stiprindami karinį buvimą prie jos sienų.
Anksčiau Rusija visada turėjo karinių pajėgų, dislokuotų prie Suomijos sienos ir netoli jos, pažymėjo E. Valtonen.
"Tačiau niekada anksčiau pasienis nebuvo toks tuščias kaip dabar.
Akivaizdu, kad dėl to, jog kariai užimti kažkur kitur", - atsakydamas į Rusijos nepriklausomų žurnalistų klausimą sakė ministras, aiškiai užsimindamas apie Ukrainą.
Suomija neturėjo jokių problemų su Rusija, bet "dabar turės", sakė V. Putinas 2023 m. gruodį, paskelbdamas apie Leningrado karinės apygardos sukūrimą.
Jis pažadėjo ten "sutelkti tam tikrus karinius dalinius".
Kovo pradžioje šiaurinei kaimynei grasino ir Šoigu.
"Atsižvelgdami į NATO karinių pajėgų telkimą prie Rusijos sienų, aljanso plėtrą įstojus Suomijai, o ateityje ir Švedijai (kuri po kelių dienų tapo aljanso nare. - The Moscow Times), ėmėmės veiksmų stiprinti karinių pajėgų grupuotes šiaurės vakarų ir vakarų strateginėmis kryptimis", - paaiškino ministras Leningrado ir Maskvos karinių apygardų reikšmę.
Vasario 28 d. V. Putinas pasirašė dekretą dėl jų atkūrimo.
"Priemonės, kurių imtasi, leis gerokai padidinti kariuomenės ir pajėgų valdymo efektyvumą", - sakė Šoigu.
THE MOSCOW TIMES
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą