Rusija pareiškė, kad keičia savo branduolinę doktriną dėl Vakarų kišimosi Ukrainoje

Rusija pakeis savo doktriną dėl branduolinių ginklų naudojimo, reaguodama į, jos nuomone, Vakarų vykdomą karinio konflikto Ukrainoje eskalavimą, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, cituodama užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą.

Galiojančioje branduolinėje doktrinoje, išdėstytoje 2020 m. RF prezidento Vladimiro Putino dekrete, teigiama, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus priešininko branduolinės atakos arba įprastinės atakos, keliančios grėsmę valstybės egzistavimui, atveju.

Kai kurie Rusijos karo analitikai „vanagai“ ragino V. Putiną sumažinti branduolinių ginklų panaudojimo ribą, kad Rusijos priešai Vakaruose „išblaivėtų“.

Birželį V. Putinas sakė, kad branduolinė doktrina yra „gyvas instrumentas“, kuris gali keistis priklausomai nuo pasaulio įvykių. 

Riabkovo komentarai sekmadienį buvo aiškiausias pareiškimas, kad pokyčiai tikrai bus daromi.

„Darbas yra pažengęs į priekį, ir yra aiškios nuostatos, kad reikia padaryti pataisas“, – citavo Riabkovo žodžius valstybinė naujienų agentūra TASS.

Pasak jo, šis sprendimas „susijęs su mūsų Vakarų priešininkų eskalavimu“ Ukrainos konflikte.

Maskva kaltina Vakarus, kad jie naudojasi Ukraina kaip tarpine karinių veiksmų vieta, siekdami „strateginio Rusijos pralaimėjimo ir jos suskaldymo“.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės tai neigia, sakydamos, kad padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos kolonijinės agresijos.

„Raudonosios linijos“.

Pirmąją karinės invazijos dieną 2022 m. vasarį, V. Putinas pareiškė, kad kiekvienas, kuris bandys sutrukdyti Rusijai ar jai grasinti, patirs „pasekmes, su kuriomis dar niekada savo istorijoje nesusidūrė“.

Nuo to laiko jis padarė daug kitų pareiškimų, kuriuos Vakarai laikė branduoliniais grasinimais, ir paskelbė apie Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje.

Tai nesustabdė JAV ir jų sąjungininkių didinti karinę pagalbą Ukrainai tokiais kiekiais, apie kokius karo pradžioje nebuvo galima nė įsivaizduoti, įskaitant tankų, tolimojo nuotolio raketų ir naikintuvų „F-16“ tiekimą.

Liepos mėnesį Ukraina šokiravo Maskvą pralauždama jos vakarinę sieną ir surengdama tūkstančių karių invaziją, su kuria Rusija vis dar kovoja.

Volodymyras  Zelenskis sakė, kad ši operacija išjuokia Putino „raudonąsias linijas“. Jis taip pat intensyviai lobuoja JAV, siekdamas gauti leidimą naudoti pažangius Vakarų ginklus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijos gilumoje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sekmadienį duotame interviu sakė, kad Vakarai „nuėjo per toli“ ir, kad Rusija padarys viską, kad apgintų savo interesus.

S. Riabkovas nenurodė, kada bus parengta atnaujinta branduolinė doktrina. „Šio darbo užbaigimo laikas yra gana sudėtingas klausimas, turint omenyje, kad kalbame apie svarbiausius mūsų nacionalinio saugumo užtikrinimo aspektus“, – sakė jis.

Rusija turi daugiau branduolinių ginklų nei bet kuri kita šalis. Kovo mėnesį Vladimiras Putinas sakė, kad Maskva „kariniu-techniniu požiūriu“ yra pasirengusi galimam branduoliniam karui.

Tačiau jis teigė nematąs skubos branduolinei konfrontacijai ir sakė, kad Rusija niekada nesusidūrė su būtinybe panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje.