„Visada mėgau lenktynių kompiuterinius žaidimus. Pradėjau nuo drifto per “Life for Speed„ simuliatorių, nes tai yra tiesiog paprasčiau, kai valdai mašiną su klaviatūra ir pele. Po to atsirado simuliatorius Klaipėdos “Akropolio„ “Technoramoje„. Tiesa, šis užsiėmimas buvo gana brangus, tad retai kada galėjau sau tai leisti. Rimtai varžytis pradėjau 2017 m., kai nusprendžiau apsilankyti simuliatorių akademijoje Klaipėdoje“, - pradėjo pasakoti Matas.
Įdomu, kiek kainuoja toks pomėgis?
Daugelis viską pradeda nuo vairo ir pedalo. Jie labai paprasti ir naudoti kainuoja iki 300 eurų. O kompiuterį turi turėti pakankamai gerą, kad simuliatoriaus žaidimas veiktų sklandžiai. Kuo geresnė simuliacija, tuo geresnio jai reikia kompiuterio. O aš nuėjau kitu keliu. Kadangi namuose neturėjau savo simuliatoriaus ir gero kompiuterio, tiesiog treniruodavausi simuliatorių akademijoje. Viena valanda kainuodavo 15 eurų, o po to šiek tiek pigiau, nes jau buvau nuolatinis klientas. Pirmaisiais metais turbūt buvau ir daugiausiai pinigų paliekantis klientas. 2017 m. vyko mano pirmas rimtas čempionatas „Dream 2 Drive“. Į pusfinalį patekau turėdamas labai gerą rezultatą, kuriuo nustebinau pats save. Tuomet prieš pusfinalį treniruodavausi bent šešias valandas arba net iki dešimties prieš vieną etapą, ir tai iš tikrųjų nėra labai daug. Dažniau treniruotis neleido pinigų stygius.
Kokia tavo patirtis lenktynių trasoje?
Kadangi dabar lenktynių galima rasti kiekvieną dieną, aš dalyvauju taip pat labai dažnai. Aš savo jėgas tris kartus bandžiau čempionate „Dream 2 Drive“. Pirmas rezultatas - 4 vieta, antraisiais metais - 3 vieta, o trečiaisiais - 5. Būna, kai tiesiog nesiseka. Pavyzdžiui, pirmame rate atsiduri paskutinėje vietoje ne dėl savo kaltės ir net ne dėl kito klaidos. Tiesiog ne laiku ir ne vietoje, bet taip būna ir realybėje. Kartais čempionato laimėjimas tampa visiškos sėkmės reikalu ir dažniausiai žmonėms yra labai sunku tai suprasti, kad yra dalykų, kurių tu tiesiog negali kontroliuoti. Būtent taip atsitiko „Porsche GT3 Cup“ čempionate. Čempionatą laimėjau dėl kito dalyvio nesėkmės. Vairuotojui, kuris objektyviai žvelgiant buvo tikrai greitesnis už mane, išsijungė internetas ir du kartus kilo įrangos problemų. Aš mėgstu būti pirmas ir labai nemėgstu pralaimėti - konkurencingumas ir atvedė prie to, kad tapau vienu iš greičiausių lenktynininkų virtualioje erdvėje visos Lietuvos mastu.
Matas Mendelis lenktyniauja stimuliatoriuose jau ketvirtus metus. „Dream 2 Drive“ nuotr.
O kokia situacija su virtualiomis lenktynėmis Lietuvoje?
Lietuvoje vairuotojų ir varžybų lygis yra aukštas, palyginti kokie maži mes esame. Aukščiausio lygio jau minėtas čempionatas „Dream 2 Drive“. Jame susirenka patys stipriausi ir kovoja dėl prizo - nemokamai vairuoti lenktyninį automobilį realybėje. O lenktynes gali rasti beveik kiekvieną dieną, galbūt net keletą kartų per dieną lietuvių sukurtoje platformoje „World Sim Series“. Taip pat populiarios ir lietuvių sukurtos platformos, tačiau ten renkasi ne tik lietuviai. Kaip ir įprastai, pirmiausia varžybose vyksta kvalifikacija, kurioje turi užfiksuoti laiką, kuris turi būti pakankamai geras, kad patektum, pavyzdžiui, į šešioliktuką. Tada vyksta du pusfinaliai, galiausiai - finalas. Kas laimi, tas laimi vietą „Tauras racing“ komandoje - tokia galimybė yra tik vieną kartą metuose.
Kuo automobilių sportas lenktynių simuliatoriuose skiriasi nuo realybės?
Automobilių sporto šakos tokios pačios kaip ir realiame gyvenime, nes ką mes stengiamės padaryti - tai atkartoti realybę. Pradedant nuo visų klasifikacijų, šakų, tokių kaip žiedinės, driftas, ralis, ralikrosas, ir baigiant taisyklėmis. Jos yra atitinkamos kiekvienai sričiai: vėliavų žinojimas, tinkamas elgesys trasoje, teisinga gynyba ir puolimas. Visos tos taisyklės yra perkeltos iš realybės, todėl tai ir yra labai arti realybės. Žinodamas tas taisykles ir važiuodamas pagal jas, tu gali sėsti prie realios mašinos vairo ir naudotis tomis pačiomis taisyklėmis, kurias jau tiesiog žinai intuityviai. Tačiau realybėje turi būti tikrai fiziškai pasiruošęs, ir vyrai turi mažą natūralų pranašumą prieš moteris. Virtualioje erdvėje skirtumas visiškai minimalus. Nors reikia ištvermės ir tam tikro pasiruošimo, kad išsilaikytum posūkiuose ir skausmas važiuojant tavęs neblaškytų. Čia tas pats, kas bėgti maratoną: nereikia būti stipriam, bet reikia būti ištvermingam.
Kaip vyksta lenktyninių automobilių techninis paruošimas varžyboms?
Automobilio dizaino, t. y. detalių, keisti ar modifikuoti negalime. Visi gauna identiškus automobilius. Tai yra gerai, nes skatina konkurencingumą, panaikinant galimus technikos pranašumus. Kartais galima keisti vadinamąjį „setupą“, taip pat kaip ir realybėje: ratų suvedimas, amortizatorių nustatymai, spyruoklių nustatymai, aerodinamikos elementų kampų, diferencialo, stabdžių nustatymai ir dar daug daugiau. Juos gali modifikuoti priklausomai nuo to, kokioje trasoje važiuoji, ar pagal tai, koks tavo vairavimo stilius. Kadangi tai daryti yra ganėtinai sunku, o gerai padaryti yra išvis sunku, dažniausiai aukščiausio lygio varžybose tokie nustatymai yra užrakinti ir beveik nieko negali reguliuoti. Pavyzdžiui, čempionate „Dream 2 Drive“ naudoja identiškus automobilius su fiksuotais nustatymais. Tai daroma tam, kad būtų sąžininga vairuotojų atranka - viskas priklauso nuo vairuotojo sugebėjimų. Šiuo metu aš ir lenktyniauju per „World Sim Series“ platformą ir kai kuriuose čempionatuose, kur „setupas“ irgi yra užrakintas.
Kaip lenktynių simuliatorių virtuali erdvė veikia realų gyvenimą?
Dabar studijuojamas dalykas labai glaudžiai susijęs su simuliatoriais. Kadangi aš visai gerai darydavau lenktyninių automobilių nustatymus, pastebėjau, kad čia geriau gaudausi nei kiti, ir todėl čia įstojau. Be to, nuo mažens man yra smalsu, kaip viskas veikia. Aš galvojau, kad man patiktų studijuoti inžineriją, kuri būtų susijusi su automobilių sportu, todėl ir pasirinkau autosporto inžineriją Derbio universitete, Jungtinėje Karalystėje. Nors nebuvo didelio skirtumo, kur studijuoti, bet Anglija yra autosporto širdis, vieta, kur autosportas gimė, ir čia viena stipriausių autosporto industrijų, gal net pati stipriausia. Studijų lygmuo taip pat atitinkamai aukštas. Studijos, nors ir maža dalimi, bet koreliuoja būtent su vadinamuoju automobilių „setupu“. Žinojimas tampa labai didele persvara prieš varžovus, kurie tiek daug nežino iš mokslinės pusės. Šiemet bus trečias ir jau paskutinis kursas.
Ko reikia, kad taptum geriausias?
Mokėjimas vairuoti gatvėje, kad ir kaip gerai vairuoji, neturi jokio poveikio, kaip gerai vairuosi simuliatoriuje. Tai yra kiti įgūdžiai, visai kitas vairavimas ir visai kitas reikalas. Tai visai kas kita, nei važiuoti gatve.
Yra žmonių, kurie važiuoja labai gerai, bet su paprasta technika. Yra ir kita, didžiausia, lenktyninkų grupė, kur simuliatorių vertė siekia apie 1 000 eurų, tačiau laimėjimui to tikrai užtenka. Tada yra dar kita - profesionalių simuliatorių grupė, kurių kaina gali siekti iki 10 000 eurų. Tai yra labai kokybiški ir patikimi simuliatoriai, kurie turi viską, ko reikia, ir be ypatingos priežiūros tarnaus labai labai ilgai. Brangiausia simuliatorių grupė yra automobilių gamintojų ir F1 naudojami simuliatoriai, kurie užima visą kambarį, yra aukščiausio įmanomo lygio ir kainuoja gerokai per milijoną eurų. Geras simuliatorius padeda, bet jis nėra būtinas, kad važiuotum greitai. Pavyzdžiui, labai geras pavyzdys yra „Formulės 1“ organizuojamos varžybos, nes ten naudoja labai paprastus simuliatorius, o važiuoja viso pasaulio geriausi lenktynininkai.
Kad pasiektum gerus rezultatus, reikia daug ko. Teorinės žinios būtinos pradžioje: yra parašyta gerų knygų apie lenktynes, kaip pačiam važiuoti, kaip trajektorijas žinoti, kaip pačią mašiną valdyti, kaip išvengti avarijų, kaip aplenkti, kaip dengtis ir t. t. Tai yra teorinės žinios, kurias išmokęs pasilengvini sau kelią. Kitas dalykas - jas panaudoti praktikoje.
Dar labai svarbu išlaikyti koncentraciją. Tai vienas naudingiausių dalykų, kuriuos simuliatoriai perduoda realiam lenktyniavimui. Ir tai yra vienas iš tų faktorių, kai realybė ir virtuali realybė nesiskiria. Jei neišlaikysi koncentracijos - prasideda klaidos. Klaida gali būti maža arba didelė, bet tai gali reikšti tavo lenktynių pabaigą. Taip pat svarbu produktyvios treniruotės su numatytu aiškiu planu ir tikslu. Ne tai, kad tiesiog atsisėdi ir važiuoji, bet dalyvauti varžybose, lyginti savo vairavimo techniką su kitų vairuotojų ir nuolat tobulėti.
Be to, svarbu išsikelti realistiškus tikslus, nes labai retai būna tokių lenktynininkų, kurie jau pirmaisiais metais važiuoja tarp geriausiųjų. Tam reikia ne vienerių metų. Pirmais metais važiuosi rikiuotės gale ar viduryje ir tikrai nebūsi pirmas, greičiau koks dvidešimtas. Tada jau atsiranda tikslas papulti į dešimtuką, penketuką, tada į trejetuką ant podiumo ir galiausiai pagrindinis tikslas - laimėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą