Plaukimo maratonų organizatorių planuose – dar daugiau intrigos žadančios naujovės ir olimpinės ambicijas

Visus Lietuvoje vykstančius plaukimo maratonus suburti po bendra vėliava ir suteikti galimybę pasivaržyti ne tik mėgėjams, bet ir prisidėti prie būsimų olimpiečių ugdymo.

Tokią idėją, jau ne pirmus metus sklandančią atviro vandens plaukimo mėgėjų bendruomenėje, norėtų įgyvendinti Kuršių marių plaukimo maratonus rengiančios Kauno plaukimo federacijos (KPF) prezidentas Arlandas Juodeška su bendraminčiais.

Kuršių marių plaukimo maratonų seriją sudaro trys etapai – Šveicarijos Joninių, Lampėdžių Karaliaus Mindaugo ir Kuršių marių plaukimo maratonai. Juose kovojama ne tik dėl atskirų varžybų titulų, bet ir dėl viso sezono trofėjų „Grand Prix“ ir „Super Grand Prix“ įskaitose. Juos gali laimėti tik visuose etapuose dalyvavę plaukikai.

Pirmoje įskaitoje varžosi 2,3 km (Šveicarijoje, Jonavos r.) ir 2 km (Lampėdžio ežere Kaune ir Kuršių mariose) distancijose startuojantys plaukikai, o ištvermingiausieji, nuplaukę 4,6 km Šveicarijoje, 4 km Lampėdžiuose ir 10 km Kuršių mariose, kovoja dėl „Super Grand Prix“ nugalėtojo vardo.

Anot A.Juodeškos, prie naujosios serijos galėtų prisijungti Sudeikių (Utenos r.), Platelių (Plungės r.), Vilniaus ir Varėnos plaukimo maratonai. Apie tai jau kalbėta su kai kurių organizatoriais ir šie neatmeta galimybės prisidėti prie naujovės.

KPF vadovas mano, kad, padidėjus varžybų skaičiui, būtų ir taisyklių pasikeitimų: „Pavyzdžiui, vieną etapą galima būtų praleisti, skaičiuoti tik kitus rezultatus. O tų, kurie dalyvautų visuose etapuose, atmestume prasčiausią rezultatą.

Tada atsirastų daugiau galimybių pretenduoti į sezono trofėjus. Juk visko nutinka – šeimos planai, liga, darbas. Arba, kaip buvo šiemet – dėl netinkamų oro sąlygų teko atidėti Kuršių marių maratoną. Ir viena pagrindinių pretendenčių į „Grand Prix“ Renata Gadliauskienė jame negalėjo dalyvauti.

Sujungę maratonus į bendrą įskaitą mes dar labiau suaktyvintume plaukimo atvirame vandenyje bendruomenės narius, paskatintume juos dažniau dalyvauti varžybose, pritrauktume naujus veidus, populiarintume šią plaukimo šaką. Per pandemiją visuose maratonuose dalyvių sumažėjo, tad gal naujos galimybės sugrąžintų juos į maratonų ratą.

Be to, nepamirškime, kad plaukimas atvirame vandenyje yra ir olimpinių žaidynių programoje. Ir Lietuvoje vykstantys maratonai yra puiki proga atrasti jaunus talentus ir, galbūt, įvėpti juos siekti olimpinių aukštumų.“

Olimpiečiai jau yra bandę jėgas Kuršių marių maratonuose – nuolatinė šios serijos dalyvė yra pirmoji į olimpines žaidynes patekusi Lietuvos plaukikė Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė, šiemet po ilgokos pertraukos į varžybas atvirame vandenyje sugrįžo Rio de Žaneiro ir Tokijo žaidynių dalyvis Deividas Margevičius.

Ar organizatoriams nebūtų pernelyg daug darbo sujungus maratonus į vieną seriją?

Darbo tikrai nepadaugėtų – juk kiekvienas maratonas ir toliau būtų rengiamas tų pačių organizacijų ir žmonių, tęsiamos kiekvieno renginio tradicijos.

Gal kiek daugiau tektų padirbėti skaičiuojant bendrus rezultatus pagal Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) sistemą, suvienodinančią įvairaus amžius plaukikų galimybes. Tačiau šiuolaikinių technologijų laikais tai nebūtų didelis vargas.

Ar FINA rezultatų skaičiavimo koeficientai neužkerta galimybės laimėti jaunesniems plaukikams – juk pagal juos vyresnio amžius dalyviai gauna daug daugiau įskaitinių taškų?

Gal ši sistema ir nėra visai tobula, bet geresnės šiuo metu tikrai nėra ir ja naudojasi visas pasaulis. Kitaip būtų sunku palyginti įvairaus amžiaus plaukikų galimybes ir skaičiuoti bendrus rezultatus. O laimėti tikrai gali bet kokio amžiaus dalyviai.

Štai šiemet „Grand Prix“ moterų įskaitoje nugalėjo 18-metė Kauno plaukimo mokyklos „Startas“ sportininkė Eivė Beinaravičiūtė, o vyrų – 65-erių Europos rekordininkas iš Alytaus Sigitas Katkevičius.

„Super Grand Prix“ įskaitoje pirmąją vietą iškovojo 56 metų Vaidotas Gumbis, nors neginčijamu favoritu buvo laikomas vienintelis pasaulio meistrų čempionu tapęs lietuvis 34-erių Edgaras Štura. Intriga buvo iki paskutinės akimirkos, bet net Kuršių mariose įveiktos 10 km distancijos Lietuvos rekordas Edgarui nepadėjo iškovoti galutinio titulo.

Tad galvoti apie pergalę gali ir rimtai sportuojantys plaukikai, ir mėgėjai. Eivės pergalė tikrai turėtų suaktyvinti jaunus sportininkus, o vyresniems puikus pavyzdys pabandyti kautis dėl viso sezono trofėjaus – Sigito ir Vaidoto sėkmė.

Ne kartą esate dalyvavęs varžybose užsienyje. Ar ir ten skaičiuojamos viso sezono įskaitos?

Taip, tokios serijos vyksta ne vienoje šalyje. Beje, pastebėjau, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje į plaukimo maratonus susirenka daug jaunimo iš sporto mokyklų.

Kaip yra Lietuvoje?

Amžiaus vidurkis po truputį mažėja, nors yra ir senjorų, perkopusių ir 70, ir net 80 metų.

Šiemet Kuršių marių maratonuose dalyvavo tikrai daug jaunų sportininkų.

Juk čia yra puiki niša siekti olimpinių aukštumų, jei baseine plaukti ilgus nuotolius nuobodu ar sekasi ne taip, kaip norėtųsi. Visai kitos sąlygos gali atverti naujas galimybes.

Olimpinė distancija yra 10 km. Būtent toks yra ir Kuršių marių plaukimo maratono ilgiausios distancijos nuotolis. Mariose distancija yra unikali – tiksliai 10 km nuo vieno iki kito kranto.

Ateityje planuojame vėl surengti ir ilgiausią Lietuvos istorijoje 25 km plaukimą, kuris vyko pernai švenčiant Kuršių marių plaukimo maratono penkerių metų jubiliejų. Norinčių dalyvauti yra, tik organizacija sudėtingesnė ir brangesnė. Ypač saugumo atžvilgiu.

Ar prie naujosios serijos vykdymo prisidėtų ir Lietuvos plaukimo federacija?

Labai tikimės, kad bendradarbiausime. Juk ši serija gali būti kaip tramplinas jaunimui į tarptautinę areną. Potencialą tikrai turime, tik reikia suteikti galimybę. Ir atvirame vandenyje galime turėti stiprių plaukikų, gal net olimpiečių.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder